Kaip atrodys?

Netoli Neries krantinės stūksanti Sąjungos aikštė šiuo metu neprimena reprezentatyvios vietos. Ant čia įrengto memorialo dažnai pasidarbuoja gatvės piešėjai, aikštės takai išsiklaipę, pažeisti laiko, tad čia leisti laiką nėra didelio noro.

Tačiau Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad ši Vilijampolės erdvė dar šiemet pradės keistis ir po visų darbų taps patrauklia laisvalaikio erdve. Čia atsiras promenada, susijungsianti su tik sutvarkytu Neries krantinės parku, bus ir įvairių stotelių, skirtų poilsiui. Štai Neries krantinės pusėje numatyta įrengti apželdintą, laiptuotą terasą, nuo kurios atsivers užburiantys vaizdai į upę.

„Aikštė bus visiškai pritaikyta gyventojų rekreaciniams poreikiams. Bus įrengti pasivaikščiojimo takai ir suoleliai poilsiui, vaikų žaidimų aikštelės. Erdvėje išliks jau esantys želdiniai, kurie bus papildyti naujais želdynais, atsiras treniruoklių zona, automatinis tualetas. Taip pat bus įrengtas apšvietimas“, – „Kauno dienai“ pasakojo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Aikštė bus visiškai pritaikyta gyventojų rekreaciniams poreikiams.

Specialistė nurodė, kad Sąjungos aikštėje esantis buvęs memorialas nebus ardomas, jo konstrukcijas planuojama įkomponuoti įrengiant terasinius laiptus su želdynais ir poilsio zonomis. „Jie jungs Sąjungos aikštę su žemutinėje terasoje esančiu Neries krantinės parku“, – pažymėjo R. Savickienė.

Visoje teritorijoje išliks esami želdiniai, tačiau juos papildys naujos augalų kompozicijos, tad erdvė turėtų atrodyti patraukliai ir jaukiai. Be to, numatyta įrengti ir mažosios architektūros akcentų, tapsiančių aikštės puošmenomis.

„Planuojama visą aikštės teritoriją sutvarkyti vienu metu. Realūs aikštės tvarkymo darbai turėtų prasidėti antroje šių metų pusėje ir tikimasi, kad bus užbaigti iki 2026 m. pabaigos“, – teigė Aplinkos skyriaus vedėja.

Pokyčiai: Sąjungos aikštės rekonstrukcija turėtų prasidėti šių metų viduryje. Kauno miesto savivaldybės kompiuterinis vaizdas

Vizija keitėsi

„Kauno diena“ primena, kad prieš maždaug dešimtmetį architektai buvo pasiūlę idėją dalį Sąjungos aikštės leisti užstatyti pastatais, o erdvę sutvarkyti taip, kad būtų atsižvelgta ir į istoriją, bet kartu aikštė būtų pritaikyta šiuolaikiniams poreikiams.

Skulptoriaus Luko Šiupšinsko ir architektų Mato Šiupšinsko ir Dominyko Kalmatavičiaus komanda tąkart siūlė išryškinti aiškią erdvių hierarchiją ir miestietišką aikštę atskirti nuo parko erdvės, o naujai atsiradę viešos paskirties pastatai dabartinės aikštės viduryje esą būtų pagerinę bendruomenės gyvenimo kokybę.

„Įsigilinus į istorinį kontekstą, paaiškėjo, kad aikštė yra neracionaliai didelė miesto miegamajam rajonui. Tokios didelės aikštės nėra net Kauno centre. Šią vietą reikėjo užstatyti, tačiau prasidėjus karui, projektai sustojo ir liko didelė neužstatyta erdvė. Mūsų projektas ir siūlo neracionaliai didelę aikštę suskaidyti į atskiras erdves – miesto aikštę, rajono skverą ir erdvę, skirtą komerciniams ar bendruomenės pastatams, kurie atliktų skirtingas funkcijas", – tuomet pasakojo vienas projekto autorių.

Išliks: buvęs memorialas bus įkomponuotas į sutvarkytą aikštę. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Tąkart autoriai siūlė egzistuojančią kalvą išsaugoti kaip buvusių kapinių vietą, žalius šlaitus pritaikant gyventojų poilsiui, atveriant Žaliakalnio ir Prisikėlimo bažnyčios panoramą. Urbanistus buvo įtikinę projekte pasiūlyti sprendimai sujungti Neries pakrantę su aikšte. Vietoj komjaunuoliams skirto monumento siūlyta pastatyti paminklą, skirtą genocido ir Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti.

Tačiau dabar Sąjungos aikštės tvarkymas bus visai kitoks, pasikeitė šios erdvės matymo vaizdas, todėl, pasak Kauno miesto savivaldybės specialistų, naujų pastatų čia statoma nebus.

„Parengtas naujas projektas, kuriame jokių pastatų statyba nenumatyta“, – patikino R. Savickienė.

Nepatogu: esamiems aikštės takams seniai reikėjo remonto. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Atėjo laikas tvarkyti

„Kauno diena“ pasiteiravo, kodėl apie Sąjungos aikštės atgaivinimą kalbama daugiau nei dešimtmetį, tačiau realūs tvarkymo darbai prasidės tik šiemet. Kas pasikeitė, kad Kaunui tapo svarbi ši apleista Vilijampolės dalis?

„Miestas kryptingai įgyvendina žaliųjų erdvių, parkų, skverų tvarkymo projektus. Neseniai sutvarkytas žemutinėje terasoje esantis Neries krantinės parkas, tvarkoma gatvė, tad tęsiant teritorijos vientisumą atėjo laikas šiam projektui ir Sąjungos aikštės rekonstrukcijai“, – teigė Aplinkos skyriaus vedėja.

Ji pridūrė, kad aikštės rekonstrukcijoje numatyta įrengti erdves, kurios gali būti pritaikomos renginiams. „Dažnu atveju sutvarkytose erdvese atsiranda renginių organizatorių, mielai išnaudojančių atnaujintą aplinką renginiams. Tikimės, kad taip nutiks ir su Sąjungos aikšte“, – apie tai, kad šioje erdvėje tikimąsi nuolatinės gyvybės, kalbėjo R. Savickienė.

Nepatrauklu: apleistoje Sąjungos aikštėje nejauku leisti laiką. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Ieškomas rangovas

Nors Sąjungos aikštės rekonstrukciją planuojama pradėti po maždaug pusmečio, tačiau dar neaišku nei kas atliks darbus, nei kiek visas projekto įgyvendinimas kainuos.

„Darbus atliks rangovas, kuris bus parinktas viešųjų pirkimų būdu. Tiksli kaina paaiškės po viešųjų pirkimų. Visi aikštės rekonstrukcijos darbai bus atliekami savivaldybės biudžeto lėšomis“, – nurodė R. Savickienė.

Istorijos tarpsniai

Skulptorius L. Šiupšinskas „Kauno dienai“ anksčiau yra pasakojęs Sąjungos aikštės istorijos tarpsnius. Pasak jo, dabartinės aikštės teritorijoje XIX a. pabaigoje buvo įkurtos katalikų kapinės. Sujungus Vilijampolę su Kauno miestu, pradėtas bendras vietos planavimas.

Inžinierius Edmundas Frykas buvo suplanavęs padaryti apskritą Sąjungos aikštę tarp Panerių ir Linkuvos gatvių. Nors Neries krantinė iš pirmo žvilgsnio tiko miestietiškam parkui, greitai šis projektas buvo atmestas, nes nuspręsta, kad parką niokos dažni pavasariniai Neries potvyniai.

L. Šiupšinsko teigimu, kai 1943 m. Kauno getas tapo koncentracijos stovykla, Sąjungos aikštės teritorija buvo tarsi centras, aplink kurį spygliuotos vielos tvoros dalijo stovyklą į atskiras teritorijas.

8-ojo dešimtmečio viduryje katalikų kapinės buvo iškeltos, tačiau dalis jų galėjo būti sunaikinta, nes palaikų perkėlimu turėjo rūpintis artimieji, tačiau ne visi žmonės buvo informuoti ir suspėjo tai padaryti. Todėl tikėtina, kad, nors oficialiai kapinių šioje vietoje nebėra, palaikų dabartinio monumento griuvėsių teritorijoje dar gali būti.

1974 m. Sąjungos aikštėje pradėtas statyti paminklas komjaunuoliams, kritusiems už sovietų valdžią. Pirmojo komjaunimo suvažiavimo Lietuvoje 60-mečiui skirto memorialinio ansamblio autoriai buvo architektai G. Baravykas, V. Vėlius ir skulptorius S. Šarapovas.

„Ansamblį sudarė trys keliai, tiksliau, betono koridoriai, kreipę žiūrovą į aikštelę viršuje. Lankytojams pasiekus aikštelę, atsiverdavo vaizdas su dviem figūriniais reljefais, skirtais komjaunimo organizacijos įkūrimui Lietuvoje ir komjaunimo organizacijos pogrindininkams, dirbusiems karo metais. Memorialo centre, kelių sankirtoje, buvo įkomponuotas aukuras“, – savo darbe, kaip atrodė pradinis monumentas, nurodė L. Šiupšinskas.

Istorinius Vilijampolės naratyvus nagrinėjęs skulptorius tikino, kad paminklo sumanymas kėlė didelių abejonių, mat jis buvo skirtas komjaunuoliams, tačiau buvo ignoruojamas beveik 17 tūkst. žmonių genocido faktas.