„2019 metais Žemųjų Šančių bendruomenė pasipriešino Kauno savivaldybės planui Nemuno pakrantėje nutiesti gatvę automobiliams ir už tai Aplinkos ministerija apdovanojo bendruomenę už geriausią urbanistinį metų kūrinį – projektą „Genius loci“, galintį padėti išsaugoti rajono dvasią. Tačiau iš viršaus nuleidžiama nedarni urbanistinė invazija, naikinanti Šančių savastį, nesiliauja“, – sakė Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė.
Bendruomenės atstovai teigė, kad juos papiktino savivaldybės viešinami planai, kaip bus tvarkoma Nemuno pakrantė.
Šiuo metu tarptautinį projektą „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ kartu su Kauno Technologijos universitetu ir partneriais iš Norvegijos įgyvendinanti Šančių bendruomenė neketina pasiduoti ir ragina miesto vadovus sėsti prie derybų stalo. Šančių urbanistinei vizijai sukurti pati bendruomenė jau sugebėjo gauti 150 tūkst. eurų finansavimą iš EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų. Projektas jau įsivažiavo.
Siekiant į šio rajono plėtros kūrybos procesą įtraukti visuomenę, pasitelkiami patys moderniausi, inovatyvūs metodai: jau sukurtas interaktyvus žemėlapis, jame kiekvienas gali žymėti svarbias šio mikrorajono vietas, kurias būtų verta išsaugoti, taip pat siūlyti erdves, kur galėtų vykti aktyvesnė plėtra.
Į protestą susirinkę Šančių bendruomenės atstovai tikino, kad savivaldybės numatyta urbanistinė plėtra neatitinka jų lūkesčių.
„Nežinau, ar kas nors pasikeis, bet labai tikiuosi, kad mūsų pastangos nenueis veltui ir vieną dieną mes turėsime tikrą demokratiją“, – nepraranda vilties Šančių bendruomenės narys Žilvinas Chlostauskas.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Savivaldybės atstovų teigimu, kovo 23 d. 17 val. gyventojams bus oficialiai pristatyta, kaip planuojama sutvarkyti Šančių erdvę, dėl kurios kilo ginčai. Kauniečiai tiesiogiai internetu galės detaliau susipažinti su projektiniais pasiūlymais, išgirsti atsakymus į visus rūpimus klausimus bei pareikšti savo nuomonę.
Pagal projektuotojų atliktas naujausias korekcijas, įvertinus šančiškių išreikštus norus bei argumentus, Kranto alėjoje vietoje dulkėto žvyrkelio nusidriektų 1673 metrų tvarkingas ir saugus kelias. Greta jo – daugiau žalumos. Taip pat numatyta įrengti papildomų vietų automobiliams, lauko treniruoklių bei vaikų žaidimo aikšteles. Taip pat suplanuoti praplatinti ir tarpusavyje atskirti pėsčiųjų bei dviračių takai, patogūs pandusai judėjimo negalią turintiems žmonėms ir mamoms su vežimėliais. Įgyvendinant projektą, dalį daugiabučių gyventojų pasieks centralizuotas šildymas.
Nemuno krantinės gatvė Kauno miesto bendrajame plane buvo numatyta dar 1929 metais ir išlikusi iki šių dienų. Tiesa, suprojektuota jos atkarpa nuo A. Juozapavičiaus prospekto pasieks Kranto 11-ąją gatvę ir ties ja užsibaigs.
Naujausi komentarai