Šį sausį vidutinė lauko oro temperatūra Kaune siekė apie +2,5 °C šilumos. Prieš metus ji buvo apie –4,4 °C šalčio. Skirtumas – net 6,9 °C. Dėl šiltesnių orų šį sausį Kauno daugiabučiuose šildymui buvo suvartota apie 23,8 proc. mažiau šilumos nei 2019-ųjų sausį.

Šilumos kaina taip pat buvo mažesnė. Pernai sausį ji buvo 5,48 ct/kWh be PVM, šiemet – 4,59 ct/kWh be PVM. Sumažėjimas – 16,24 proc.

Vidutiniai mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą (neskaitant šilumos karštam vandeniui paruošti ir jo temperatūrai palaikyti) 60 kv. m ploto bute šių metų sausio mėnesį sudarys apie 48,6 euro su PVM. Prieš metus dėl vėsesnių orų ir didesnės šilumos kainos vidutinės sąskaitos už šildymui suvartotą šilumą sudarė apie 75,6 euro su PVM. Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose už 60 kv. m ploto butų šildymą šių metų sausį vartotojai vidutiniškai mokės apie 28,2 euro su PVM (pernai – apie 47,4 euro su PVM). Renovuotų namų gyventojai mokės ne ką daugiau – vidutiniškai po 30,6 euro su PVM (pernai sausį – po 48 eurus su PVM).

Senų blogos būklės daugiabučių gyventojai už tokio paties ploto butų šildymą vidutiniškai mokės apie 51 eurą su PVM (pernai – apie 77,4 euro su PVM).

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šilumos kaina, tiek lauko oro temperatūra visiems buvo vienoda.

Akivaizdu, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios taip skiriasi mokėjimai už šildymą, yra pastatų būklės skirtumai. Kuo pastatas blogesnės būklės, kuo prasčiau prižiūrimos jo šildymo ir karšto vandens sistemos, tuo daugiau gyventojai moka už suvartotą šilumą.

Už tinkamą pastatų priežiūrą atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų.