Juragių radijo ir televizijos, Sitkūnų radijo stotyse ir jų prieigose dabar karaliauja slegianti tyla – čia anksčiau sūkuriavusį gyvenimą ir istorinio Sausio įvykius mena tik juos įprasminusių skulptorių darbai, keli likę šių stočių darbuotojai.

Sargo seniai nebėra

Namelyje prie įvažos kelio į Juragių radijo ir televizijos stoties teritoriją seniai nebėra sargo, iki 1996 m. čia budėjusio su karabinu – metaliniai vartai atsiveria ir užsiveria paspaudus nuotolinio valdymo pultelį. Centriniame stoties pastate pasitinka nejauki tyla – tuščiuose koridoriuose mano žingsniai aidi. Tik vienoje didelėje patalpoje pagaliau susitikome su šios Radijo ir televizijos stoties vadovu Jonu Radvilavičiumi.

"Dabar stotyje tebedirba trys darbuotojai iš 30 – tiek jų buvo 1991-ųjų sausį. Žmones pakeitė naujos technologijos, retransliuojame 40 televizijos ir tris Lietuvos radijo programas", – aiškino J.Radvilavičius, čia dirbęs ir Sausio įvykių dienomis.

Tęsė transliacijas iš Kauno

J.Radvilavičius prisimena, kad žmonės pradėjo būriuotis prie Juragių stoties jau sausio 11-ąją, išgirdę apie pirmą pralietą kraują prie Spaudos rūmų Vilniuje. Be to, nerimą kėlė Marijampolės plentu zujusi sovietų armijos karinė technika, kurios anuomet buvo gausu Kazlų Rūdos miškuose.

Kai Lietuvos televizijos eteryje nuskambėjo paskutiniai žurnalistės Eglės Bučelytės žodžiai, prie apdairiai Juragių stotyje įrengto mikrofono sėdo tą naktį budėjęs Algirdas Vydmanatas. Jis paragino žmones skubiai važiuoti į Juragius. Juragių stotyje gynybą anuomet organizavęs Albinas Černevičius prisimena: jo širdis suspurdėjo iš džiaugsmo pamačius stoties link atvažiuojančius žmones.

Tuo metu savo televizorių ekranuose gyventojai išvydo kauniečius žurnalistus Modestą Patašių ir Vidą Mačiulį, kurie vedė laidą iš Radijo ir televizijos Kauno redakcijos. O Juragiuose veikusi Radijo ir televizijos stotis perdavinėjo jų žodžius ir vaizdą į savo tinklus Vaižganto g., Kaune. Iš ten jie sklido po visą Lietuvą.

Pastatė Rūpintojėlį

Juragių stotyje neliko Sausio įvykių fotoarchyvo (dalis jo iškeliavo į Lietuvos ryšių istorijos muziejų), tačiau istorinį momentą ženklina vos prieš porą metų prie pagrindinės pastato įeigos pakabinta atminimo lenta ir ten, kur degė Sausio laužai, 2001 m. pastatytas dviejų metrų aukščio rūpintojėlis iš lietuviško akmens. Jį sukūrė dzūkas skulptorius Vladas Krušna, nepaėmęs už skulptūrą nė cento.

Įamžinimo ženklo projekto sumanymo autorius – Aloyzas Daniusevičius, vienas iš pirmųjų atvažiavęs prie stoties ir kartu su bendraminčiais per parą pagaminęs ir pritvirtinęs ant jos langų metalines grotas.

Teliko keturi darbuotojai

Norinčiuosius dabar apsilankyti Sitkūnų radijo stotyje prie vartų pasitinka keturkojis sargas ir informacija, kur skambinti, kad vartai atsivertų. Budėjusieji čia 1991-ųjų sausį, įėję pro vartus, nepastebėtų didelių pokyčių – švaru, ramu, tvarkinga. Buvusius Sausio įvykius primena prie centrinio Sitkūnų radijo stoties pastato pritvirtinta granitinė lenta. Joje iškalti žodžiai: "Lietuvai gresia pavojus."

"Stotyje esančioje mažytėje studijoje šiuos žodžius ištarė čia budėjusi Kauno radijo žurnalistė Jolanta Šarpnickienė, kai antrą valandą nakties nutilo Vilnius. Kartu su Jolanta čia buvo ir televizijos režisierė Dzintra Varžgalienė. Jos kreipėsi į Lietuvos žmones, prašydamos telktis prie stočių Sitkūnuose ir Juragiuose. Šios stotys transliavo ir retransliavo Lietuvai bei pasauliui tiesą apie kruviną smurtą Vilniuje", – istorinės nakties įvykius priminė buvęs ilgametis Sitkūnų radijo stoties vadovas Jonas Stanionis.

Įrangos neišardė

Iš anksčiau Sitkūnų stotyje dirbusių 40 žmonių reikalingi teliko keturi, kuriems vadovauja Virginijus Bernatonis. "Dabar mes retransliuojame "Laisvės radijo" programas 1 000 km spinduliu. Vadinasi, jas girdi ir baltarusiai", – šyptelėjo V.Bernatonis.

Esminis lūžis Sitkūnų stoties darbe įvyko 2009 m. balandžio 1-ąją – tą dieną kolektyvas buvo priverstas nutraukti Lietuvos radijo pirmosios programos transliavimą vidutinėmis bangomis, tačiau nuo sovietmečio veikusios įrangos neišardė – o gal dar pravers?

Stotis kaip paminklas

Sausio įvykius Sitkūnuose primena paminklas kauniečiui Juozui Vaidotui, kurio širdis, neatlaikiusi tragiškos nakties įvykių, nustojo čia plakusi penktą valandą ryto. Jo mirties vietoje stovi iš anuomet laužams kūrenti atvežto ąžuolinio rąsto išdrožtas rūpintojėlis.

Skulptūrą per keturias įsimintino sausio dienas sukūrė liaudies meistras iš Kretingos Raimondas Puškorius, pasitelkęs Adolfą Vilucką. Juodo metalo kryžių paminklui padovanojo skulptoriaus dėdė kalvis Justinas Žvinklys, o pamatą rūpintojėliui įrengė stoties darbuotojai. Be to, čia saugomas albumas su Sausio 13-ąją čia, pastate, budėjusių žmonių įrašais. Čia kasmet renkasi istorinių įvykių dalyviai, kurie tiki, kad ši stotis stovės čia visados. Kaip paminklas apgintai Laisvei.

Laida truko tris paras

Dabartinis "Lietuvos ryto" fotoreporteris Modestas Patašius Sausio 13-osios naktį pirmasis iš Kauno radijo ir televizijos redakcijos prabilo per radiją ir televiziją. Pasak pašnekovo, anuomet redakcijos žurnalistai jau budėjo visą parą darbe. Sausio 13-osios naktį budėjo būtent jis.

Kai nutrūko Eglės Bučelytės žodžiai per televiziją, gal po 15 minučių pasigirdo Modesto balsas per radijo taškus. Jis kalbėjo apie penkias minutes. "Truputį nusikeikiau eteryje, kai išgirdau apie miesto centro link artėjančius tankus. Kalbėti buvo labai sunku. Juolab kad tuo metu galvojau, jog ginkluoti okupantai, užėmę televizijos pastatą, nušovė mano bendrakursę Eglę Bučelytę ir kad dabar atvažiuoja šaudyti Kauno žurnalistų", – pasakojo anuomet radijo žurnalistu dirbęs M.Patašius. Po kelių minučių jis jau sėdėjo televizijos studijoje, kur niekada iki tol nebuvo dirbęs. "Taip naktį pradėjau tik rytą planuotą televizijos laidą "Sekmadienio rytas". Šį kartą laida truko be pertraukos tris paras", – prisiminė M.Patašius.

Komentaras
Vidas Mačiulis
Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas

Man baisu, kad Sausio įvykiai jau nebejaudina dabartinių jaunų kolegų – į Kauno radijo ir televizijos redakcijos pernykštį renginį, skirtą Sausio 13-ajai atminti, iš dabartinių kolegų atvyko tik Juras Jankevičius. Tame renginyje dalyvavęs Vytautas Landsbergis, žiūrėdamas operatorių Stasio Dargio, Vlado Dekšnio, Jono Dirsės, Juozo Ruzgo, mano ir a.a. režisieriaus Broniaus Talačkos sukurtą dokumentinį filmą apie Sausio įvykius Kaune "Sekmadienio rytas... Sausio 13-osios naktį", susižavėjo žmonių gausa prie Juragių, Sitkūnų stočių, jų padalinio Vaižganto g., Kauno radijo ir televizijos redakcijos. Mat Vilniaus kraštas tomis dienomis nematė transliacijų iš Kauno.