Sklypuose – įspėjimai

Vakar Viešosios tvarkos skyriaus specialistai Šančiuose prie gyventojų sklypų, esančių palei Nemuną, kabino įspėjamąsias lenteles.

Jose nurodoma, kad žmonės neteisėtai naudojasi valstybine žeme.

"Prieš įstatymus visi turi būti lygūs. Deja, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės spjauna į įstatymus ir jaučiasi lygesni už kitus, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius. – Žemuosiuose Šančiuose esančioje Nemuno pakrantėje užfiksavome ne vieną ir ne dvi vietas, kur valstybine žeme žmonės naudojasi lyg savo. Ji užgrobiama įvairiais būdais – ir tujomis, ir betono blokais, ir padangomis. Bet nepuolame kauniečių bausti. Įspėjome juos, kad susitvarkytų. Jei tai nebus padaryta, informaciją perduosime Nacionalinei žemės tarnybai."

Jis užsiminė, kad įspėjimus gavę Šančių gyventojai gali kreiptis į savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių ir gauti leidimą želdiniams. Jei leidimai bus suderinti, augančių pušelių pašalinti nereikės.

Ji užgrobiama įvairiais būdais – ir tujomis, ir betono blokais, ir padangomis.

Pažeidimų apstu

"Prieš keletą metų ėmėmės realių veiksmų prieš neteisėtų statinių savininkus, kurie daugelį metų atvirai tyčiojasi iš miestiečių. Iš pradžių pradėjome nuo surūdijusių metalinių garažų, vėliau ėmėmės apšiurusių sandėliukų, tada eilė atėjo nelegalioms pirtelėms ir kitiems pastatams, kurių valdytojai tyčiojasi iš įstatymų ir kauniečių. Ši kova dar tikrai nebaigta", – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Savivaldybė skaičiuoja, kad Nemuno pakrantėje užgrobta apie 4 tūkst. kv. m valstybinės žemės.

Tai paaiškėjo palyginus Registrų centro duomenis ir plotą, kuriuo gyventojai ar verslo subjektai realiai naudojasi.

Pasak savivaldybės atstovų, pagal oficialius dokumentus matyti, kad Kranto 14-osios g. 33-iojo sklypo šeimininkai užgrobė apie 719 kv. m  valstybinės žemės, kurioje buvo pasodintos tujos. Dalis jų jau pašalintos, tačiau dar šiek tiek likę.

Gimžausko g. 20, 22 ir 22A namai, pasak savivaldybės atstovų, praktiškai iš viso neturi sklypo palei namus į Nemuno pusę, tačiau matosi, kad užgrobtu sklypu gyventojai naudojasi kaip savo nuosavu kiemu.

Viešosios tvarkos skyriaus specialistai lentele pažymėjo ir M.Sedaravičiaus g. 20-ąjį sklypą. Čia nurodoma, kad gyventojai neteisėtai naudojasi apie 377 kv. m valstybiniu sklypu. Už privataus sklypo ribų išlenda ir pagalbinis pastatas, ir tvora.

"Palyginus su kaimyniniu 23-iuoju namu, akivaizdžiai matyti, kad savo interesams naudojama valstybinė žemė", – pabrėžė savivaldybės atstovai.

A.Vytarto g. 28A sklypo šeimininkai valstybinėje žemėje sukrovė padangas ir statybines medžiagas. Specialistai skaičiuoja, kad užgrobta apie 280 kv. m. valstybinės žemės.

"A.Vytaro g. 25 ir 25A sklypai – vienas akiplėšiškiausių užgrobtos valstybinės žemės pavyzdžių. Už sklypo ribos išeina takas, tvora, želdiniai, laikini statiniai", – stebėjosi specialistai.

Kranto 18-osios g. 37 sklypo tvora – taip pat valstybinėje žemėje. Vakar įspėti ir kiti gyventojai, neteisėtai pasididinę savų sklypų ribas.

Tvorų griovimo drama

Bene didžiausią valstybinės žemės užgrobimo atvejį savivaldybė nurodė ties Šančių autoservisu. Čia maždaug 1,4 tūkst. kv. m ploto anksčiau buvo nelegaliai aptverta. Praėjusiais metais tvora pašalinta.

Vakar Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ties servisu iš Nemuno pusės rado betoninėmis atliekomis dviejose vietose užtvertą keliuką, tačiau serviso atstovai tikino, kad užtvėrė ne jie, o kažkas iš Šančių gyventojų.

"Kauno diena" prieš metus rašė, kaip ties Šančių autoservisu šalinta tvora. Bendrovės "Kauno švaros" darbuotojams išgriovus dalį jos, užvirė drama.

"Tvorą šeimininkas užstatė automobiliais. Jis taip pat sakė, kad jeigu toliau tęsime darbus, važiuosime į jo teritoriją, jis mus nušaus. Mes išsikvietėme policiją, kad patrauktų automobilius", – tąkart pasakojo "Kauno švaros" meistras-technologas Gediminas Barkauskas.

Ieškojo pasiteisinimų

Vakar po langais pamatę Viešosios tvarkos skyriaus specialistus, Šančių gyventojai puolė aiškintis situaciją. Dažniausiai skambėjo pasiteisinimas, kad valstybinės žemės niekas neužgrobė, o esą tik sutvarkė sąvartyną.

Mes nenorėjome prie namų statyti tvoros, todėl nusprendėme sutvarkyti, kad visiems būtų gražu.

"Mes čia tvarkėme 20 metų. Kai atsikėlėme, šioje vietoje, kur dabar jie sako, kad užgrobėme žemę, buvo sąvartynas. Savo lėšomis išvežėme visas šiukšles, atvežėme apie 250 mašinų žemių ir išlyginome duobę, užsėjome veją ir pasodinome pušeles ir tiesiog prižiūrėjome aplinką. Mes nenorėjome prie namų statyti tvoros, todėl nusprendėme sutvarkyti, kad visiems būtų gražu. Pernai gavome raštą, kad turime iškasti pušeles. Dabar mus apšaukia didžiausiais žemgrobiais", – piktinosi viena šančiškė, paprašiusi neminėti jos vardo.

"Čia nėra užimta žemė, čia dar mums nėra grąžinta. Dar A.Smetonos laikais čia buvo išpirktas sklypas, tai mums viską sužymėjo, išmatavo, dabar tvarkomės dokumentus. Mes gi žemės su savimi nepasiimsime", – sakė kito sklypo savininkė.

Kiti nelegalūs atvejai

Miesto savivaldybė priminė ir kitus atvejus, kai buvo neteisėtai užimta valstybinė žemė. Kauno valdžia pateikė pavyzdžių, kai valstybinė žemė atlaisvinta. Daugiausia atvejų buvo dėl skardinių garažų.

"Pernai pasiekėme svarbią pergalę. Per 12 mėnesių buvo pašalinti visi maždaug 900 prieš metus suregistruotų metalinių garažų. Garažas paprastai užima apie 20 kv. m plotą. Šis plotas prilygsta beveik 15 olimpinio dydžio baseinų. Didžiausia neteisėtų statinių koncentracija pasižymėjo Petrašiūnų, Panemunės ir Šančių seniūnijos. Demontavus garažus, darbininkai daugelyje vietų sutvarkė ir aplinką", – komentavo savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas.

Jis nurodė, kad nelegaliais garažais vadinami be jokio teisinio pagrindo ant valstybinės žemės stovintys daiktai, kurie nėra nekilnojamasis turtas ir pastatyti neturint tam leidimų. Praėjusių metų pabaigoje Kauno miesto savivaldybės specialistai suregistravo visus mieste neteisėtai stovinčius garažus. Ant jų buvo užklijuoti informaciniai lapeliai, perspėjantys, kad, nenusikėlus garažų, jie bus utilizuoti.

"2017 m. pavasarį startavusi švarinimosi akcija nesibaigia. Laukiame kauniečių pranešimų apie neteisėtus statinius, sandėliukus ar garažus. Turima informacija kviečiu pasidalyti su savo seniūnijos darbuotojais", – pridūrė jis.

Miestas atsikratė ir Panemunėje nelegaliai įrengtos pirties. Nors vietos gyventojai buvo pamėgę šią vietą leisti laisvalaikį, tačiau šeimininkai nebuvo gavę leidimų Nemuno pakrantėje statyti tokį statinį.

Prieš dvejus metus Kauno miesto senamiestyje esančioje Smalininkų gatvėje beveik tris dešimtmečius pastatytas nelegalių pastatų kompleksas taip pat buvo pašalintas.