Šiuo metu Kaune yra apie pusę tūkstančio socialinės rizikos šeimų, kuriose girtaujama, smurtaujama. Tokią oficialią statistiką pateikia Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Tačiau neabejojama, kad tai tėra ledkalnio viršūnė ir asocialių šeimų mieste gyvena kur kas daugiau, o nuobaudų už netinkamą vaikų priežiūrą joms pavyksta išvengti.

Už vaiko kančias mamos nenubaudė

Girtuokliaujančių tėvų, regis, negąsdina ir baudos, kurios gresia už vaikų nepriežiūrą. Jeigu pažeidimas užfiksuojamas pirmą kartą, tėvai atsiperka tik įspėjimu, antras kartas užtraukia baudą iki 400 litų.

Tačiau nuobaudos išvengė 30-metė moteris iš Panemunės, kurios dešimtmetė dukra buvo priversta beveik metus gyventi kone nežmoniškomis sąlygomis. Kaip jau skelbta, metų pradžioje Vaidoto gatvėje esančiame name kilus gaisrui, jo gyventojai – mergaitė, jos mama, šios sugyventinis ir vaiko seneliai – ilgam laikui liko be elektros. Maža to, čia nebuvo karšto vandens, tualeto, o maistas buvo ruošiamas lauke, ant laužo. Kalbėta, kad mažametė nuo girtaujančių ir smurtaujančių artimųjų netgi slėpdavosi šuns būdoje.

Lapkritį į viešumą iškilus šiems šokiruojantiems faktams, Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Gudiškienė tikino, kad toje šeimoje lankėsi ne kartą ir bandė jai padėti.

J. Gudiškienės teigimu, šį pirmadienį mergaitė su mama pagaliau persikėlė į laikiną būstą.

„Jeigu mama laikysis tos įstaigos vidaus taisyklių, ji galės kurį laiką ten gyventi su vaiku“, – sakė J. Gudiškienė, garantavusi, kad pati moteris negirtauja, tik esą pasirenka netinkamus gyvenimo draugus.

Vaiko teisių apsaugos specialistės pasiteiravus, ar neplanuojama iš motinos perimti 10-metės globos, sulaukta neigiamo atsakymo.

„Mes visada stengiamės išnaudoti visas galimybes, kad vaikas galėtų gyventų su mama“, – sakė J. Gudiškienė.

Skaičiai nerodo realios padėties

Kauno miesto savivaldybės duomenimis, šiuo metu mieste yra 443 socialinės rizikos šeimos.

„Šis skaičius rodo tik tas šeimas, kurios dėl kažkokių priežasčių pateko į mūsų akiratį. Bet yra žymiai daugiau socialinės rizikos šeimų, apie kurias mes nieko nežinome", – pripažino Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Sigita Šimkienė.

Jos teigimu, Kaune tokių šeimų skaičius gali būti dukart ar triskart didesnis.

Dažniausiai į socialinės rizikos šeimų apskaitą patenkama po kaimynų skundų.

„Gavę kokį nors signalą apie pažeistas vaiko teises ar jų nepriežiūrą, skyriaus specialistai tiria situaciją, pasikviečiame į pagalbą socialinius darbuotojus. Jeigu trūksta informacijos, kreipiamės į mokyklas", – sakė S. Šimkienė.

Pagal šalies įstatymus, teisę įtraukti šeimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą turi tik savivaldybės administracija.

Policija tikrina bent kartą per mėnesį

„Socialinės rizikos šeimas tikriname dažniausiai 1–2 kartus per mėnesį”, – sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis.

Jo nuomone, patikrinimai sudrausmina šių šeimų narius, skatina juos atsakingiau žiūrėti į savo pareigas, bent laikinai negirtauti, susitvarkyti buitį.

Kauno pareigūnai kartu su Paramos šeimai tarnybos socialiniais darbuotojais lapkritį lankėsi socialinės rizikos šeimose, tikrino, kaip tėvai rūpinasi savo vaikais, ar jų neskriaudžia. Reido metu pareigūnai aplankė 118 šeimų, kuriose buvo nustatyti 8 administracinės teisės pažeidimai. Dažniausias pažeidimas – girtuokliavimas.

Štai Girstupio policijos nuovados prižiūrimoje teritorijoje patikrinimo metu viename bute rasta neblaivi motina, kitame – abu sutuoktiniai. Apsilankę Žaliakalnyje gyvenančioje šeimoje policijos pareigūnai išvydo tokį patį vaizdą – namuose buvo girtaujama. Tik šį kartą alkoholį vartojo ne vaiko mama, o jos sugyventinis su broliu. Visur bute buvo netvarka, mėtėsi alaus buteliai.

Šančių ir Panemunės policijos nuovados prižiūrimoje teritorijoje savo namuose rastos trys neblaivios motinos su nepilnamečiai vaikais.

Petrašiūnuose policininkai aptiko dvi mokyklos piktybiškai nelankančias mergaites.