Šių metų tendencijos

Ne kartą ekonomistai, finansų ekspertai rengė apžvalgas ir nurodė, kad lietuviai per pandemiją gerokai padidino indėlius bankuose. Dalis žmonių, siekdami išvengti infliacijos, pradėjo pirkti nekilnojamąjį turtą, todėl vystytojai gerokai patuštino laisvo būsto atsargas.

Tačiau gyventojai ir verslas šlavė ne tik naujus pastatus, bet dažnai ir nugyventus butus, nebaigtus statyti objektus ir kitokį nekilnojamąjį turtą (NT).

4,25 mln. eurų – tiek šiemet už aukcionuose parduotą nekilnojamąjį turtą gauta pajamų į Kauno miesto biudžetą.

Kauno miesto savivaldybė kasmet rengia ne vieną aukcioną. Taip siekiama parduoti pastatus, kurių neverta pritaikyti miestiečių poreikiams. Dažnai į aukcionus patenka apleisti butai, kurių remontas miestui per brangus, nebaigti statyti pastatai, kurie tiesiog dūla ir gadina Kauno vaizdą. Šiemet miestui taip pat pavyko pasinaudoti įkaitusia NT rinka, tad aukcionuose parduota nemažai nebereikalingų objektų.

„Akivaizdžiai įkaitusi nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje lėmė didesnį susidomėjimą ir Kauno miesto savivaldybės skelbiamais nekilnojamojo turto aukcionais. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno savivaldybė nuosavybės teise valdo vis mažiau nekilnojamojo turto, kuris nenaudojamas savivaldybės funkcijoms ar veiklai vykdyti, yra pripažintas nereikalingu ar netinkamu naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo ir nenumatomas pritaikyti savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, aukcionų tendencija – mažėja parduodamų objektų“, – teigė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Vis dėlto, nors miestas kasmet parduoda vis mažiau NT objektų, tačiau šiemet pavyko parduoti kone viską, ką planavo. Didelis susidomėjimas aukcione parduodamu turtu leido Kaunui sumažinti nereikalingų objektų išlaikymo kaštus.

„Pavyko parduoti beveik visus nekilnojamojo turto objektus, išskyrus kelis apleistus butus mediniuose daugiabučiuose, kurių aukcionai buvo paskelbti“, – apie šių metų Kauno miesto savivaldybės skelbtų aukcionų sėkmę pridūrė D.Valiukas.

Pasak D.Valiuko, įkaitusi NT rinka lėmė didesnį susodomėjimą ir aukcionais. (Akvilės Snarskienės nuotr.)

Kas populiariausia?

Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas nurodė, kad per 2021 m. buvo suorganizuoti 177 nekilnojamojo turto aukcionai, iš jų 77 – pakartotiniai. Kaip numato įstatymai, pakartotiniame aukcione galima sumažinti pradinę objekto kainą. Tad tikėtina, kad būtent tai pirkėjus paskatina įsigyti norimą nekilnojamojo turto objektą.

Skaičiuojama, kad aukcionuose šiais metais viso parduoti 143 nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo įtraukti į viešajame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą.

„Didžiausio dėmesio sulaukė nekilnojamojo turto objektai esantys centrinėje Kauno miesto dalyje, kurie laikomi pelninga investicija, jie taip pat yra patrauklūs dėl savo išskirtinumo. Greitai parduodami ir butai, esantys mūriniuose daugiabučiuose, kuriuos pirkėjai atnaujina ir pritaiko būsto nuomos verslui“, – komentavo D.Valiukas.

Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas vardijo, kad daugiausia aukciono dalyvių dėmesio sulaukė butai Šiaulių g. 50–10, Lydos g. 3–11, Karo Ligoninės g. 4–9, gyvenamojo namo valda Varnių g. 8 bei sandėlis H. ir O.Minkovskių g. 73B. Būtent dėl šių objektų teko daugiausia pasivaržyti, nes dauguma jų yra patraukliose miesto vietose, kur galima ir pačiam įsikurti, ir sutvarkius parduoti ar užsiimti nuoma.

Butas Šiaulių g. 50-jame name sulaukė didelio pirkėjų dėmesio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Didieji objektai

Ant aukciono prekystalio savivaldybė šiemet dėjo ir mažus sandėliukus, ir net kelių pastatų kompleksus su sklypais.

Vienas didžiausių objektų, kurio priežiūros naštą šiemet Kaunas nusimetė, yra Romainiuose. Medekšinės g. 17A miestui priklausė aštuonių pastatų kompleksas ir jį juosiantis daugiau kaip 0,49 ha proto užimantis sklypas.

Aštuonių pastatų komplekso, esančio Medekšinės g. 17A, savivaldybė nepanaudojo miesto poreikiams, todėl pardavė. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dar vienas didelis objektas, parduotas miesto skelbtame aukcione, yra Dainavos rajone. Miestui pavyko per aukcioną atsikratyti penkių aukštų nebaigto statyti garažo ir jam priskirto 0,613 ha ploto sklypu. Nebaigtas statyti garažas stovi Draugystės g. 8P. Tikėtina, kad naujieji savininkai užbaigs statybas ir garažus nuomos arba juos parduos atskirai.

Miestas pardavė nebaigtą statyti garažą Draugystės g. 8P. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tarp mažesnių parduotų objektų galima aptikti apleistų butų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų bei jų dalių, sandėliukų ir kitokio miestui nereikalingo NT turto.

Skaičiuojama, kad šiemet už parduotą nekilnojamąjį turtą Kauno miesto savivaldybė į biudžetą gavo 4,25 mln. eurų įplaukų. Šie pinigai bus panaudoti pagal poreikį įvairioms miesto reikmėms, infrastruktūrai gerinti.

Ir parduoda, ir perka

Kauno miesto savivaldybė kasmet ne tik aukciono būdu parduoda nereikalingus, jau nugyventus butus, bet ir perka būstą, kad galėtų juo aprūpinti socialiai pažeidžiamas šeimas.

Miesto atstovai ne kartą buvo kvietę gyventojus teikti paraiškas ir savivaldybei parduoti savo butus. Tokiu atveju paraiškos yra vertinamos, žiūrima, ne tik kokį butą nori parduoti kauniečiai, bet ir kiek už jį norima gauti bei ar butą bus galima paversti socialiniu būstu. Įprastai gyventojai parduoda geros kokybės butus, kartais net su baldais ar įvairia įranga, todėl miestui tenka minimaliai juos paremontuoti ir gali į juos įkelti socialinio būsto laukiančius gyventojus.

Pavyko parduoti beveik visus nekilnojamojo turto objektus, išskyrus kelis apleistus butus mediniuose daugiabučiuose.

Tiesa, perkant butus, miesto atstovai vertina ir pačią vietą. Vengiama įsigyti butų centrinėje miesto dalyje, labiau pageidaujama, kad butai,  skirti socialinėms reikmėms, būtų miegamuosiuose rajonuose.

Šiais metais Kauno miesto savivaldybė nupirko aštuonis butus, kuriuose bus apgyvendinti socialiai pažeidžiami asmenys. Šiems butams miestas išleido 418,65 tūkst. eurų. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintame sąraše yra daugiau nei 1,1 tūkst. socialinių būstų.