Pagaliau prasidėjo
T. Daugirdo gatvėje esančiame sklype jau pluša darbininkai. Matyti, kaip senų raudonų plytų rūsius parėmė naujo pastato kolonos. Šis objektas leis Kauno jėzuitų gimnazijai plėsti veiklas, čia suplanuota įrengti sporto salę, erdves naudoti bendruomenės veikloms.
Šios vietos kasinėjimai buvo pradėti prieš keletą metų, tačiau darbai sustojo, nes buvo atrasti senųjų pastatų likučiai. Teko ilgai laukti, kol priimtas sprendimas, ką su šiuo Kauno lobiu daryti. Jėzuitų gimnazijos bendruomenė neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau statybos atnaujinamos.
„Mes džiaugiamės ir tikimės, kad statybos daugiau nestrigs. Ten bus įkurtas daugiafunkcis centras, kuriame bus dvi sporto salės, kabinetai. Dabar gimnazija turi labai mažą sporto salę, kitas erdves gimnazistų sportui tenka nuomotis iš šalia esančių mokyklų. Naujasis pastatas būtinas kokybiškam ugdymui. Be to, tos sporto salės bus panaudotos ir neformaliam Kauno vaikų ugdymui, kitoms veikloms“, – apie tai, kad visa gimnazijos bendruomenė laiko kumščius ir viliasi, jog statybos T. Daugirdo gatvėje vyks sklandžiai, kalbėjo Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius Mindaugas Grigaitis.
Kaip atrodys?
Gimnazijos vadovas patarė dėl šio objekto kreiptis į Lietuvos jėzuitų provinciją, kuri vysto minėto objekto statybas. Jos atstovai „Kauno dienai“ nurodė, koks pastatas iškils Senamiestyje ir kas bus daroma su istoriniais rūsiais. Atsakymą pateikė statybos darbų projekto valdymą ir techninę priežiūra atliekančios bendrovės „Newsec“ atstovai.
„Statinys po rekonstrukcijos bus skirtas Kauno jėzuitų gimnazijai. Dviejų aukštų apie 6 tūkst. kv. m ploto pastate su rūsiu ir mansarda bus įrengtos saugotinų rūsių ekspozicijų salės, maisto ruošimo patalpos ir valgykla, mokymo klasės, laboratorijos ir krepšinio sporto salė“, – dėstė „Newsec“ projektų vadovas Darius Balčiūnas.
Jis priminė, kad daugiafunkcio sporto komplekso projektas patvirtintas dar 2018 m. vasario pradžioje, išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Senamiestis – istorinė Kauno vieta, todėl prieš vykdant bet kokius statybų ar rekonstrukcijos darbus privaloma atlikti archeologinius tyrinėjimus. Būtent jų metu atrastas lobis pristabdė projekto vystymą.
„Atliekant archeologinius tyrinėjimus buvo atkasti saugotini mūriniai rūsiai, kurie buvo integruoti į būsimo naujo komplekso rūsio patalpas ir liks eksponuojami. Nuo šių metų rudens atnaujinti statybos darbai“, – komentavo D. Balčiūnas.
Naujojo Kauno jėzuitų gimnazijos pastato statybos darbus atlieka atrinktas generalinis rangovas bendrovė „Invus“. Projekto autoriai: architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“. Planuojama statybos darbų pabaiga – 2027 m. antras ketvirtis.
„Užbaigus objektą ir perdavus eksploatuoti Kauno jėzuitų gimnazijai, suderinus su gimnazijos administracija, saugotinus rūsius galės apžiūrėti visi suinteresuoti asmenys“, – pažymėjo D. Balčiūnas.
Buvęs kalėjimas
Kultūros paveldo departamentas (KPD) taip pat suinteresuotas, kad istoriniai rūsiai nebūtų nugriauti, o pasakotų Kauno istoriją. Šaltiniuose randama informacijos, kad šioje Senamiesčio vietoje anuomet veikė miesto kalėjimas.
„Rūsiai pagal projektą bus inkorporuojami į naują statinį. Tai vienas seniausių miesto užstatymų, datuojamas XVII a. Vienas seniausių išlikusių senamiesčio kvartalų buvo sugriautas, bet ant jo nebuvo jokių vėlesnių užstatymų.
Archeologiniai tyrimai parodė, kad šioje vietoje būta miesto kalėjimo. Archeologinių tyrimų metu surasta buitinės keramikos, metalo dirbinių, koklių ir pan.“, – dienraščiui dėstė KPD Kauno skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė.
Bus įrengtos saugotinų rūsių ekspozicijų salės, maisto ruošimo patalpos ir valgykla, mokymo klasės, laboratorijos, krepšinio sporto salė.
Tikisi bendradarbiauti
Kauno jėzuitų gimnazija nepriklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau miestas vis tiek viliasi, kad senieji rūsiai kokiu nors būdu bus eksponuojami ir juos bus galima pamatyti ne tik gimnazijos bendruomenės nariams.
Miesto atstovai pažymėjo, kad minima Senamiesčio dalis buvo ilgai nenaudojama, tad dabar, kai prasidėjo statybos, tikimasi, kad viskas vyks pagal projektą, o apleistų vietų istorinėje Kauno vietoje liks dar mažiau.
„Ilgą laiką ši teritorija buvo apleista, Senamiesčiui darė neigiamą įtaką tiek vizualiai, tiek ir funkciškai. Miesto noras – matyti kuo greičiau sutvarkytas apleistas teritorijas, maksimaliai užpildytas Senamiesčio tuščias erdves, kurios istoriškai turėtų būti užstatytos. To reikia, kad Senamiestis keistųsi, gražėtų.
Miesto pageidavimas – kad viskas būtų padaryta pagal projektą. Jeigu bus interesas ir kreipimasis eksponuoti radinius, bendrausime, spręsime klausimą“, – dienraščiui nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos vyr. architektas Gedeminas Barčauskas.
„Tai privatus sklypas, privati investicija. Kas turėtų būti akcentuojama ir išsaugoma, turėtų spręsti Kultūros paveldo departamentas“, – pridūrė specialistas.
Naujausi komentarai