Pereiti į pagrindinį turinį

Senturgyje – pasivaikščiojimas su baldų restauratoriais

2015-03-21 07:28

Šį savaitgalį prekybos miestelis "Urmas" tapo sendaiktininkų sostine. Skaičiuojama, kad nuo 2008 m. vykstantys sendaikčių turgūs per dieną pritraukia apie 70 tūkst. lankytojų. Šviesiose palapinėse įsitaiso prekiautojai antikvarinėmis smulkmenomis, didesniais daiktais, baldais, kitomis senienomis.

Šį savaitgalį prekybos miestelis "Urmas" tapo sendaiktininkų sostine. Skaičiuojama, kad nuo 2008 m. vykstantys sendaikčių turgūs per dieną pritraukia apie 70 tūkst. lankytojų. Šviesiose palapinėse įsitaiso prekiautojai antikvarinėmis smulkmenomis, didesniais daiktais, baldais, kitomis senienomis.

Profesionalus žvilgsnis

Senturgyje "Laiko ratu" pasivaikščiojimas su baldų restauratoriais Marina ir Arvydu Savickais prilygo baldų operacijos paskaitai. Akyli specialistai iš pirmo žvilgsnio galėjo pasakyti čia parduodamų baldų amžių, apie galimybes prikelti juos antram gyvenimui arba pateikti rekomendaciją ir tiesiog džiaugtis.

"Restauravimas baldui vertės neprideda. Dažniausiai atnaujinamas baldas ar daiktas tą vertę jau turi. Jis būna arba senas, arba mielas širdžiai. Jei restauruosi bet kaip, taupant, tai iš to baldo gali ir jokios vertės nelikti. Jei nori, kad baldas liktų vertingas, privalai restauruoti autentiškai", – patirtimi dalijosi daugiau nei 20 metų baldus gydantis restauratorius A.Savickas.

M.Savickienė stabtelėjo ties grakščia, apdulkėjusia, dėmėtu apmušalu kėde. Persimetė su vyru keliais žodžiais, ranka profesionaliai brūkštelėjo per gėlėtą audinį ir paskelbė verdiktą: "Ši nerestauruota. Dar juntamas žolių sluoksnis po medžiaga ties kraštu." A.Savickas papildė, kad ši XX a. pradžios kėdei reikia gero dušo, o šiaip jos būklė labai nebloga.

Vartotojiškas požiūris

Indaujos, komodos, spintos, staliukai, stalai ir minkšti mediniai baldai išrikiuoti prekybos miestelio "Urmas" senturgyje neliko nepaglostyti restauratorių žvilgsnio. "Čia prastas dekupažas. Galima dar atgriebti tuos tris staliukus", – ranka mostelėjo A.Savickas ir už kelių žingsnių stabtelėjo prie subtiliai dekoruoto medinio stalelio. Tokio esą Lietuvos restauratoriai nelabai ir imtųsi restauruoti – itin sudėtinga technologija, bet to šiam ir nereikia.

Pasak restauratorių, jų akis neužkliuvo už labai senovinių baldų, tačiau skaičiuojant, kad antikvariniu jau galima laikyti 50-metį baldą, senturgyje naujesnių beveik ir nebuvo. Restauratoriai patarė nesigėdyti, traukti užgrūstas senas sovietines sofas ir atiduoti restauratoriams į rankas.

A.Savickas įsitikinęs, kad, tarkime, penkerių metų senumo baldų, deja, bet neverta restauruoti. Palyginus restauruoti naudojamų medžiagų, įdėto darbo kainą ir naujų šiuolaikinių masinės gamybos baldų kainų santykį, verčiau nusipirkti naujus.

Vartotojiškas požiūris pakeitė gamintojų nuomonę apie naudojamas technologijas, siekį daiktą pagaminti patvaresnį. Šiandienos požiūris – greitai ir nebrangiai, o kai suges, tegul perka naujus. Vienetinis baldas, restauratoriaus skaičiavimu, šešis kartus brangesnis nei masinės gamybos.

Kalbasi su baldu

M. ir A.Savickų rankos lietė daugybę senų ir dėmesio vertų baldžių kūrinių. Jie įsitikinę, kad geriau senas, antram gyvenimui prikeltas baldas nei naujas šiuolaikinės masinės gamybos kūrinys. "Gal norėtumėte prisėsti?" – nusišypsojo vienas senturgio "Laiko ratu" prekiautojas.

Stabtelėjome prie dviejų vienodų auksu spindinčių fotelių. "Oho, koks sluoksnis. Reikėtų viską nuvalyti. Tik nežinia, ką po juo rastume", – aptrupėjusį glaistą pakrapštė A.Savickas. Restauratoriai pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai baldas nepasiduoda atnaujinamas.

Būna, kad trūkinėja, skyla, išlenda kokių nors dėmių. "Tačiau vis bandome, galvojame, ką dar, kaip kitaip. Taip ir kalbamės su tuo baldu atnaujindami", – atviravo M.Savickienė. Restauratoriai tvirtino nepajutę, kad senas baldas būtų skleidęs kokią blogą energiją. Esą medis – ypatinga medžiaga, gal net ir nelabai gerų žmonių apsuptyje buvę mediniai daiktai neprisigeria jų negatyvo, gal net atvirkščiai valo, nes dirbdami su medžiu restauratoriai jaučia jo šilumą, brandą.

Pirmenybė senturgiui

Atšokusi, kirvarpų sugraužta mediena, išklerusios kojelės, nusidėvėjęs audinys ar sulūžusios detalės – viskas dažnai gadina mūsų buitį ir jau norima mesti, regis, niekam netikusią senieną. Skubėti neverta. Patyrusio meistro rankos antram gyvenimui gali prikelti daugelį, regis, nepataisomai sugadintų daiktų.

"Pašveitimas ir pagražinimas nieko neduos, o visa restauracija yra kas kita, reikia nušveisti kiekvieną kampelį. Tai ilgas ir kruopštus darbas. Beveik tris savaites vien šveičiama. Paskui lakuojama, dažoma ar kitaip tvarkoma", – ramiai dėstė A.Savickas.

Restauratorius apgailestavo, kad didžioji dalis išties antikvarinių ir vertingų dėl senaties baldų iš Lietuvos iškeliavo į užsienį. A.Savickas mena, kaip autobusais baldai iš kaimų buvo vežami į Vokietiją.

Vis dėlto restauratoriai pirmenybę atiduoda senturgyje stovintiems, net ir nerestauruotiems baldams nei naujutėlaičiams moderniems. "Nesakau, kad baldžiai šiandien nepagamina gerų baldų, bet jie kokius šešis kartus brangesni. Štai seną baldą gerai restauravus jis tarnaus dar kokius 100 metų", – senienas gyrė restauratorius.

Metų vertė

Profesionalai kritiškai vertino ir prieš keletą metų užpuolusią madą senus baldus dažyti baltai. "Uždažydavo polisteriniais dažais ir tas senovinis baldas atrodydavo kaip iš plastiko išlietas. Štai čia baldas praranda tą senovės vertę. Tik išvaizda senovės, bet vertės jau nebelieka", – pasitaikydavusias klientų užgaidas peikė A.Savickas.

Vertingas autentiškai atnaujintas baldas, kad būtų matyti medžio faktūra ir tik visiškai sugadintos detalės būtų padarytos naujos. Kartais paliekamos net kirvarpų skylutės. Stengiamasi ne pakeisti, o išsaugoti sutrūkinėjusią ir atšokusią faneruotę, parinkti panašų audinį. Restauratoriai įsitikinę, kad reikia ne slėpti baldo užgyventų metų naštos, o išnaudoti tai kaip vertybę ir autentiką.

Restauratorių darbas visiškai priklauso nuo užsakovo pageidavimų. Iš pradžių sužinoma, kokio rezultato jis tikisi, ir paaiškinama, kokiais būdais bei sąnaudomis tai galima pasiekti. Didžiąja dalimi rezultatas priklauso nuo užsakovo galimų investuoti į atkuriamą grožį lėšų. Labiausiai restauratorius erzinantis dalykas – derybos dar nė nespėjus pažvelgti į atnaujinimo reikalaujantį daiktą. M. ir A.Savickai šypsosi: "Kalbame, aiškiname ir dažniausiai mūsų prisiklauso."

Jei jūs, mieli skaitytojai, susidomėtoje senoviniais baldais, tuomet dar šiandien ir rytoj galite medžioti juos tarptautiniame senturgyje "Laiko ratu", prekybos miestelyje "Urmas".

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų