Užsitikrino kuro kiekį

Pakaunės mokyklose šildymo sezonas prasidėjo spalio 12-ąją, o nuo 17 d. šiluma plūstelėjo ir į pakaunės gyventojų butus.

„Kauno rajono savivaldybei priklausančios švietimo ir gydymo įstaigos šildymo sezonui pasiruošė laiku ir tinkamai, taip pat – ir katilinės, kuriomis tiekiama centralizuota šiluma daugiabučiuose namuose gyvenantiems gyventojams. Tai lemia nuoseklus Kauno rajono vadovų ir tarybos darbas siekiant laiku užtikrinti investicijas į katilines ir jų priežiūrą, – tvirtino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Mantas Rikteris. – Veiksnys, kuriam įtakos negali daryti politiniai sprendimai, yra kuro kainos, kurios nuolat kinta ir yra pagrindinė šildymo kainos dedamoji.“

Veiksnys, kuriam įtakos negali daryti politiniai sprendimai, yra kuro kainos, kurios nuolat kinta ir yra pagrindinė šildymo kainos dedamoji.

Šildymo sezonas įprastai trunka septynis mėnesius. Pasak M. Rikterio, ankstesni metai parodė, kad niekuomet negali būti garantuotas, kad viena ar kita įranga nesuges ir nereikės ieškoti greitų sprendimų užtikrinant nepertraukiamą šilumos tiekimą.

Šiluminės energijos gamyba ir tiekimu pakaunėje rūpinasi Komunalinių paslaugų centras (KPC). Bendrovė eksploatuoja aštuonias katilines: Babtuose, Karmėlavoje, Vandžiogaloje, Neveronyse, Sitkūnuose ir Batniavoje, šilumą tiekia dviem seniūnijoms ir 52 daugiabučiams, o nuo 2020 m. – ir 22 švietimo įstaigoms.

„Šiemet pagrindinį dėmesį skyrėme reikiamam kuro kiekiui užsitikrinti ir geresnėms tiekimo sutartims sudaryti, kad nebūtų nutraukta tiekimo grandinė. Visose katilinėse paruoštas rezervinis katilas, kuris būtinas, jei sugenda pagrindinis, ir elektros generatoriai, jei sutriktų elektros tiekimas“, – sakė M. Rikteris.

Mantas Rikteris / Asmeninio archyvo nuotr.

„Sezonui esame pasiruošę, kuras nupirktas. Nemanau, kad šildymo kaina gyventojams kils. Pernai gerokai sudėtingesnis buvo ir kuro pirkimas. Šiemet biokuro kainos šiek tiek nukritusios, nemažai jo įsigijome dar vasarą“, – patikino KPC direktorius Audrius Markevičius.

Dėl dujų kainos medienos granulių kainos yra pakitusios į didesnę pusę, o durpių – išlikusios tame pačiame lygyje. Šie metai pakaunėje paskutiniai, kai šildymui naudojamas šis iškastinis kuras. „Durpių era baigiasi, nes didėja akcizas, be to, nuo 2025 m. durpių kaina kils dėl išsiskiriančio CO2. Bendrovė „Teisingi energetikos sprendimai“ jau atliko Babtų katilinės atnaujinimo studiją. Kita kuro rūšis bus naudojama ir Karmėlavoje, Vandžiogaloje“, – patikino KPC direktorius.

Nemažai investavo

„Renovuojamoje Vandžiogalos gimnazijoje pastatyta nauja katilinė, Ringaudų pradinės mokyklos katilinėje sumontuoti nauji katilai, renovuotos katilinės Kačerginės, Zapyškio pagrindinėse mokyklose, Užliedžių mokykloje-daugiafunkciame centre“, – šiemet nuveiktus darbus vardijo KPC direktorius Audrius Markevičius.

Beveik visoms ugdymo įstaigoms šildyti naudojamas biokuras, durpių katilas likęs tik Vilkijos gimnazijoje. Tačiau čia taip pat ketinama statyti rezervinius biokuro katilus.

Ant daugumos ugdymo įstaigų stogų sumontuotos saulės elektrinės, todėl karštas vanduo ruošiamas naudojant elektrą. Tai ekonomiškesnis ir aplinkai draugiškesnis sprendimas.

Pokyčiai: Vilkijos katilinėje šiemet atlikta daug darbų. / P. Amanaičio nuotr.

Į šilumos ūkį šiemet investuota nemažai lėšų. Babtuose pakeistas ekonomaizeris (per 15 tūkst. eurų), rekonstruotas kuro bunkeris (5 tūkst. eurų), Karmėlavos katilinėje pakeisti katilų konvektyvinio pluošto vamzdžiai (per 30 tūkst. eurų), cirkuliaciniai siurbliai, Vandžiogaloje – sraigtinio pelenų transporterio ašis su nauju reduktoriumi, ventiliatorius, Vilkijoje – siurbliai. „Apskaičiavome, kad granulėmis miestelį šildyti bus pigiau, todėl pastatėme naują bunkerį. Atrodo, kad darbai nedideli, tačiau investicijos – apie 100 tūkst. eurų“, – vardijo KPC direktorius.

Mažose švietimo įstaigose, tokiose kaip Sitkūnų mokykla-darželis, pereita prie oras–vanduo šilumos siurblių. Sprendimas pasirinktas, kad, esant pliusinei temperatūrai, nereikėtų deginti dujų. Atlikus didesnių katilinių, tiekiančių šilumą gyventojams, analizes, irgi ketinama rinktis oras–vanduo šilumos siurblius.

„Stebime situaciją rinkoje, manau, tokios sistemos bus instaliuotos Vandžiogalos, Vilkijos ir galbūt Karmėlavos katilinėse. Kadangi Karmėlavoje namai renovuoti, šilumos poreikis mažėja“, – pasakojo A. Markevičius. Tai dalis įmonės planų pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.

Moderni: Vandžiogalos gimnazijos katilinėje sumontuota šiuolaikiška įranga. / J. Bukausko nuotr.

Taikosi į dešimtuką

M. Rikteris tvirtino: Kauno rajono savivaldybė atliepia reikalavimą būti draugiškesniems aplinkai, šilumai gaminti kasmet naudoja vis mažiau iškastinio kuro. Taip pat diegiami atsinaujinančiosios energijos sprendimai, kurie daro tiesioginę įtaką elektros sąnaudoms, kurios būtinos katilinių darbui užtikrinti.

Durpių era baigiasi, nes didėja akcizas, be to, nuo 2025 m. durpių kaina kils dėl išskiriamo CO2.

„Didžiausias iššūkis – kaip pataikyti į dešimtuką. Prieš kelerius metus kai kuriose švietimo įstaigose šilumos gamybai įdiegėme dujinius katilus. Tai atrodė geriausia tuometė alternatyva, nes investicijos ir dujų kaina buvo palyginti nedidelės, gamybos procese žmogiškųjų išteklių reikėjo minimaliai. Tačiau dėl karo kilus ekonominei suirutei, dujų ir elektros kaina staiga šoktelėjo, ir šildymo sąnaudos gerokai išaugo. Prireikė laiko, kol viskas stabilizavosi“, – neslėpė M. Rikteris.

Audrius Markevičius / Asmeninio archyvo nuotr.

Šiuo metu atliekamos studijos ir skaičiavimai, pasitelkiami išorės šilumos gamybos ekspertai ir stengiamasi rasti geriausius sprendimus 15–20 metų laikotarpiui.

KPC ir savivaldybės vadovai aptarė bendrovės „Teisingi energetikos sprendimai“ pateiktą studiją ir pasiūlymus, paprašė atlikti skaičiavimus, surikiavo artimiausius darbus.

Kitais metais planuojamos didelės investicijos Babtuose. Čia ketinama įrengti katilą, nes esamas sumontuotas 2009 m., nors jis kelis kartus perdarytas, yra pasenęs.