Bendruomenė plečiasi
Laiptais nuo Žaibo gatvės besileidžiančios "Šilainių sodų" edukacinių projektų sielos Evelinos Šimkutės šypsena švietė iš tolo. Įsispyrusi į guminius aulinukus, mergina vilko gausybę priemonių "Šilainių sodų" naujakuriams.
"Čia mūsų naujokai. Tik parodysiu, iš kur ir ką galima pasiimti pakeltai lysvei įrengti", – prieš ekskursiją "Kauno dienai" būtinus reikalus minėjo E.Šimkutė. Mikliai atsivertė segtuvą su pakeltos lysvės brėžiniu ir jau tolo lentų krūvos link.
"Šilainių sodų" edukatorė E.Šimkutė prisipažįsta nesanti profesionali daržininkė, todėl, mokydamasi pati, moko ir kitus. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)
Tuo metu tarp pakeltų lysvių drąsiai vaikštinėjo naujokų mažametė dukrelė, kitą vaikelį moteris laikė nešyklėje, o vyras raitėsi rankoves ir ėmėsi įrengti pakeltą lysvę.
"Jau kokius šešerius metus savo balkone auginau pomidorus, agurkus, žirnius ir visokius prieskoninius augalus. Pernai mama ėmė pasakoti, kad čia kažkur yra "Šilainių sodai", bet nelabai kreipiau dėmesį. Tačiau šiais metais pasidomėjau ir atėjome. Balkone salotos kažkodėl neauga, tad čia planuoju sodinti salotas, sėti ridikėlius. Atsinešiau jau sudygusių žirnių", – pasakojo "Šilainių sodų" naujokė Rūta Žemaitė.
Edukacinės lysvės – paaukštintų lysvių vieta VIII forto slėnio viduryje. "Čia mes mokomės, čia skirta pradedantiesiems arba tiems, kurie neturi daug laiko sodininkauti didelėje, tradicinėje, lysvėje", – pasakojo E.Šimkutė.
Iš čia rastų atliekų pagaminti trys lietaus vandens surinkimo prietaisai, jų efektyvumas bus išbandytas šiais metais.
Būtent edukacinėse lysvėse išeinamas pradžiamokslis – kaip sėti, pridengti ar ne pasėtas daržoves, kaip ką sodinti. Tačiau net jei pasėsi vieną kitą sėklą, čia, "Šilainių soduose", anot E.Šimkutės, vis tiek praleisi laiką gamtoje, gryname ore, o jei kils noras – ir kažką gražaus nuveiksi.
Senos tradicijos
"Šilainių sodai" – VIII forto slėnyje, o pagal paveldosaugą – apšaudymo zonoje, yra nuo tarpukario. Kai į šias apylinkes atsikraustė gyventi žmonės, išvydo nenaudojamą žemę, užžėlusią Sosnovskio barščiais, krūmais, šabakštynus. Taip natūraliai nusprendė tvarkytis ir auginti daržoves.
"Žmonės atsargiai sodininkavo, o forto tuneliai, kaip natūralus šaldytuvas, tiko daržovėms laikyti. Taigi vietos gyventojai nuo senų laikų naudojo šią vietą savo reikmėms. Karinė forto paskirtis ėmė derėti prie laikmečio poreikių – vietos auginti ir būti gamtoje", – pasakojo E.Šimkutė.
Anot "Šilainių sodų" sielos, kai aplinkui iškilo daugiabučiai, dalis žmonių čia apsigyveno iš kaimiškųjų vietovių, mažesnių miestelių. Kadangi lietuviai linkę pirštus į žemę kišti, ši vieta ir toliau liko populiari tarp daržininkų.
Ne vienas, užaugęs šiose Šilainių apylinkėse, mena čia visada klestėjusius daržus. Ir šiandien iš abiejų pusių nuo pakeltų lysvių – dideli daržų plotai. Vienur skleidžiasi tulpės, narcizai, kitur iš po žiemos žaliuoja petražolės, šalavijai, daugiamečiai svogūnai.
Čia daržus puoselėjantys miestiečiai susirentę ir staliuką su suolais pasėdėti. Šiems daržams nereikėjo administratoriaus, kuris atriektų lysvę ir dvi. Tarp savęs susitarę žmonės dalijosi čia esančius plotus, dirbo žemę, sodino daržoves ir bendravo.
Unikalu ir tai, kad, dar iki E.Šimkutei įsiliejant į šią sodininkų bendruomenę, nereikėjo europinių lėšų. Bendruomenė susikūrė iš natūralaus poreikio, o E.Šimkutė čia pritraukė ne tik dar daugiau naujų sodininkų, bet ir menininkų, gamtininkų, kurie dovanoja "Šilainių sodų" bendruomenei edukacinių-pažintinių renginių.
"Šilainių soduose" laukiami visi norintieji sodininkauti. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)
Prasmingas užsiėmimas
Kaip įrodymas įprastos šiai vietai veiklos, daržuose plušėjo kelios moterys. "O ką pensininkams veikti? – atsitiesusi nuo lysvės, šyptelėjo Genovaitė. – Sodinu bulvės, įkišu kelis burokėlius, salotas sėju. Man malonus užsiėmimas ir malonumas savo užaugintas daržoves suvalgyti."
Moteris kilusi iš kaimo, todėl edukacinių lysvių ar daržininkystės pamokų jai nereikia. Ji pati gali būti mokytoja. E.Šimkutė ir neslėpė, kad patyrę sodininkai pagaili naujokų. Nesudygus salotoms ar kitoms daržovėms, atneša sodinukų ir netgi patys pasodina, kad nemokšos ir vėl ko ne taip nepadarytų.
Už kelių lysvių nuo Genovaitės tankiai susodintus česnakus retino Irena. Pasirodo, devintą dešimtį skaičiuojanti moteris į "Šilainių sodus" atvažiuoja iš Taikos prospekto. "Gyvenu netoli Dainavos poliklinikos. Čia atvažiavusi atsigaunu", – šypsojosi Irena.
Lysves jai perdavė netoli "Šilainių sodų" gyvenanti ir anksčiau pati čia augindavusi daržoves sesuo. Dabar Irena turi nemenką savo plotą ir šeimininkauja pati. Tiesa, kiek kebliau vasarą, pasakojo pensininkė, kai labai sausa, nes sunku atsinešti vandens daržovėms laistyti.
Pažintiniai renginiai
Tokia patyrusių daržininkų kaimynyste E.Šimkutė labai džiaugiasi. Kartu džiaugiasi ir tuo, kad už vertingus patarimus gali atsidėkoti renginiais. "Pernai vykusi biologinės įvairovės edukacija dalyviams paliko neišdildomą įspūdį. Tai buvo fantastiškas užsiėmimas – ieškoti, kas čia gyvena, kas čia auga. Sužinojome, kokie čia vabaliukai ir kuo jie naudingi, kokie augalai šioje forto teritorijoje auga. Valgomi jie ar ne", – pernykštį bendruomenės veiklos derlių mini E.Šimkutė.
Vietos bendruomenė pirmą kartą sužinojo, kad forte gyvena šikšnosparnių. Kad jie skirtingų rūšių, galėjo net pamatyti prieš jiems užmiegant žiemos miegu. "Tai dar labiau pakeitė vietos bendruomenės požiūrį į šią vietą", – dėstė "Šilainių sodų" entuziastė.
"Šilainių sodus" keletą metų iš eilės rėmė Lietuvos kultūros taryba. "Mes juk neplėtojame žemės ūkio, čia – edukacija, mes mokomės. Todėl įrankiai, lentos, medvaržčiai ir kiti mums reikalingi daiktai yra finansuojami. Labai svarbi specialistų pagalba. Jų laikas, skirtas "Šilainių sodams", finansuojamas iš projektinių lėšų. Pernai sulaukėme paramos iš iš Kauno savivaldybės "Iniciatyvos Kaunui", – tai, kad ne iš dangaus krinta lentos, žemės, polietileno plėvelė ir kitos reikalingos medžiagos, mini E.Šimkutė.
Atributai iš šiukšlių
Ne mažiau malonūs prisiminimai iš praėjusių metų apie čia savo kūrybinį indėlį palikusius menininkus. Jie prisidėjo kurdami ir praktiškus, ir meniškus dalykus "Šilainių sodams".
E.Šimkutė baisisi, kad per daugybę metų sodų kampuose prisikaupė labai daug nereikalingo žmonėms turto – nuo unitazų, padangų iki smulkesnių šiukšlių. Pernai dirbo dvi menininkų komandos ir kūrė objektus iš čia rastų nereikalingų daiktų.
"Iš čia rastų atliekų pagaminti trys lietaus vandens surinkimo prietaisai, kurių efektyvumas bus išbandytas šiais metais. Kitas objektas – cilindras ir spyglys – Džiugo Karaliaus darbai. Menininkai sako, kad darbas forte – lyg išplaukimas į jūrą: visą gamtą jauti kūnu", – taip savijautą po kūną merkusio lietaus, o vėliau saulės kaitros apibūdino menininkai.
Eitvydo Kinaičio nuotr.
Anot E.Šimkutės, žmonės čia pažįsta vieni kitus. "Šilainių sodai" nėra kažkokia formali organizacija kaip juridinis vienetas. "Tai neformali bendruomenė, užsiimanti bendra veikla, – sodininkaujanti konkrečioje vietoje. Bendruomenėje yra virš 100 žmonių, o jų lysvės plečiasi nuo 1 kv. m paaukštintoje lysvėje iki tradicinės didesnio plotelio lysvės", – entuziazmu tryško E.Šimkutė.
Dar viena detalė – paaukštintos lysvės pažymėtos bendruomenės lentelėmis, o tai reiškia, kad bet kas ir bet kada gali ateiti palaistyti, paragauti, ir tai yra gerai. O norint prisijungti geriausia ateiti trečiadienio vakare. "Mes susitinkame apie 18 val. Tada gerai ir augalus palaistyti, ir pabendrauti", – neoficialiu kvietimu pasidalijo E.Šimkutė.
Naujausi komentarai