Savivaldybei paviešinus 2014-ųjų biudžeto projektą paaiškėjo, kad Kauno valdžia pasišovė nepagailėti pinigų kai kurių Seimo narių mylimiems objektams ir dosnia ranka atseikėja šimtus tūkstančių abejotiniems darbams.

Dalija ne visiems

Savivaldybės administracijai išlaikyti bus atriekta beveik 8 mln. litų daugiau nei pernai. Naujai rekonstruotai Čečėnijos a. prižiūrėti mostelėta 212 tūkst. litų. S.Dariaus ir S.Girėno aerodromui prižiūrėti ir papildomiems remonto darbams iš miesto kišenės nubyrės 300 tūkst. litų. Lygiai tiek pat miesto valdžia nepagailėjo vienos katalikiškos mokyklos sporto aikštynui įrengti.

Už 180 tūkst. litų savivaldybė ketina važiuoti į Kanuose vyksiančią nekilnojamojo turto ir investicijų parodą, kur pristatys Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus, niekaip neprasidedančias Laisvės al. ir Vienybės a. rekonstrukcijas. Dar 100 tūkst. litų norima atseikėti būtent šių rūmų pirminiams pasiūlymams ir techniniam projektui rengti. Tai bene saldžiausios razinos iš šių metų miesto savivaldybės biudžeto, kurį kai kurie miesto politikai ironiškai jau vadina pasakų rinkiniu.

Kodėl prireikė papildomų milijonų savivaldybės valdininkams išlaikyti? "Tai paprasti dalykai, susiję su įstatymų pakeitimais – Seimas atkūrė prieškrizines valstybės tarnautojų algas, todėl mes turime laikytis įstatymų", – miestiečiams padidėjusios finansinės naštos nesureikšmino savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Pasiteiravus, ar algos nedidės mokytojams, kitiems savivaldybės įstaigų darbuotojams, D.Ratkelis atkirto, kad dirbantiesiems pagal darbo sutartis įstatymai nepasikeitė, tad niekas ir nesikeis.

Miesto kišenei nemenkai atsieis ir išlaikyti miesto politikus bei kitus savivaldybės darbuotojus. Biudžeto projekte numatyta skirti 1,2 mln. litų tarybos nariams ir vadovybei išlaikyti. Tarybos sekretoriato išlaikymas kainuos 1,6 mln. litų. Dar 1,1 mln. litų reikės Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai finansuoti.

Prabangi aikštės priežiūra

3 mln. litų kainavusi, 2011-ųjų lapkritį iškilmingai atidaryta Čečėnijos a., kurią itin myli ir saugo Seimo narys konservatorius Arimantas Dumčius, šiemet gerokai grybštelės iš miesto piniginės, nes jos priežiūrai numatyta net 212 tūkst. litų. Aikštės rekonstrukcijos darbai buvo baigti 2012-ųjų pavasarį, jau po iškilmingo jos atidarymo, tad sunkiai suvokiama, ką už šią sumą ten reikės tvarkyti ar prižiūrėti.

"Yra pasirašyta sutartis su "Kauno švara", kuri prižiūri, valo, tvarko, stebi aikštės teritoriją", – dėstė D.Ratkelis. Jam tokia suma nuostabos nekelia.

"Kauno dienos" žiniomis, pačiai svarbiausiai Kaune – Rotušės a. – prižiūrėti savivaldybė kas mėnesį skiria iki 1 tūkst. litų, tad jeigu žiema nebūna dosni sniego, per metus Rotušės a. priežiūra atsieina apie 12 tūkst. litų. Jeigu pavasariop ruošiantis mugėms tenka išvežti sniego kalnus, prireikia dar vieno kito tūkstančio, bet sumos toli gražu nė nepanašios į planuojamą atseikėti A.Dumčiaus aikštei.

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus specialistų, išsiklaipiusi Rotušės a. danga paskutinį kartą buvo šiek tiek paremontuota 2011-aisiais, prieš Tarptautines Hanzos dienas.
Kauniečiai pastebi, kad jau iškart po Čečėnijos a. rekonstrukcijos buvo keičiamos sutrupėjusios plytelės. Matyt, nauja ir aptrupėjusi aikštė nedaro garbės Seimo nariui, tad savivaldybė greičiausiai imasi gelbėti A.Dumčiaus mundurą.

Myli ir aerodromą

Ne paslaptis, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadioną jau daug metų užtaria kitas Seimo narys – konservatorius Rytas Kupčinskas. Tad visai nekeista, kad aerodromui miesto biudžete atsirado 300 tūkst. litų priežiūrai ir papildomiems remonto darbams.

Mero Andriaus Kupčinsko ir jo partijos narės buvusios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės sutarimu nemenkos investicijos klius aerodromui, čia sutarus perkelti už kilometro veikiančią Gelbėjimo posto sraigtasparnių bazę. Miesto valdžia jau gavo tarybos pritarimą praėjusiame posėdyje šiuos darbus pradėti už skolintas lėšas. Praėjusiame tarybos posėdyje politikai pritarė, kad pirminiams perkėlimo darbams savivaldybė skolintųsi 4 mln. litų.

Pats meras ne vienus metus kalbėjo, kad viešoji įstaiga "S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas" pati turėtų rengti investicinius projektus ir užsidirbti lėšų aerodromui prižiūrėti. Nepaisant tokių kalbų, savivaldybė ir toliau pro pirštus žvelgia į viešosios įstaigos neveiklumą ar net prasižengimus.

Jau senokai katalikiška pasivadinusi J.Urbšio vidurinė mokykla, pagal Švietimo ir mokslo reikalavimus tapusi viešąja įstaiga, šiemet taip pat sulaukė finansinio pamaloninimo – už 300 tūkst. litų galės rekonstruoti sporto aikštyną. "Girdėjau kalbas apie tą aikštyną. Viskas pagal planą. Šiemet – šitą, kitąmet – kitą", – sakė savivaldybės administracijos direktorius.

Kiekvienas supranta savaip

"Biudžeto projektą nustojau skaityti ties ta vieta, kur pamačiau 212 tūkst. litų Čečėnijos a. Anderseno pasakas skaityti daug įdomiau nei tokį dokumentą, ypač kai matau, kaip atrodo mūsų mylimas Kaunas", – ironiškai dėstė Darbo partijos frakcijos seniūnas Gintaras Jonas Furmanavičius.

Jis prisipažino net nenorintis išsamiau ta tema kalbėti, nes sakė galįs nesuvaldyti išsprūstančių keiksmažodžių. "Kai kurie miesto pinigais finansuojami projektai sukelia minčių apie savivaldybės korupcinius ryšius", – užsiminė tarybos narys.

Partijos "Jaunoji Lietuva" frakcijos seniūnas Stasys Buškevičius pasidžiaugė, kad formuojant biudžetą buvo atsižvelgta į jų frakcijos siūlymą už 100 tūkst. litų atnaujinti gimnastikos įrenginius ir kliūčių ruožus prie miesto mokyklų. Pasiteiravus apie didesnius projektus, tarybos narys subtiliai užsiminė, kad dėliojant biudžeto eilutes daug ką nulemia įtakingi asmenys. "Biudžetas yra kolektyvinio darbo dokumentas, kuris atspindi įvairių grupių interesus. Kartais tie interesai būna lobistiniai. Kadangi pinigų viskam nepakanka, vieniems atrodo, kad kažkam skirta per daug, kitiems – kad per mažai", – svarstė S.Buškevičius.

Liberalės Onos Balžekienės nuomone, didžiausia bėda – kad formuojant biudžetą nenumatyta nė lito siekiant paskatinti žmones sugrįžti į Kauną. "Per dešimtmetį iš Kauno į kitus miestus ir užsienį išvyko apie 70 tūkst. jaunų darbingo amžiaus žmonių. Taip įsisuka amžinasis variklis: nėra dirbančiųjų, nemokami mokesčiai, nėra pinigų gatvėms, miesto gerovei ir kitiems dalykams. Gatvės Kaune gali būti ir auksu grįstos, bet jeigu nėra darbo ir uždarbio, žmonės iš čia išvažiuos", – savo nuomonę dėstė tarybos narė.

Panagrinėjusi šių metų biudžeto projektą, O.Balžekienė baiminasi, kad iki metų pabaigos visiems poreikiams pinigų gali ir neužtekti. "Kyla abejonių, ar 2014-ieji netruks tik 11 mėnesių", – retoriškai klausė tarybos narė.

Kaip būsimąjį biudžetą vertina Kauno meras bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė?

Komentarai
Gintautas Labanauskas, frakcijos "Dirbam Kaunui" seniūnas

Ne pirmi metai sprendžiame didelę dilemą – pritarti biudžeto projektui ar ne. Jis nesubalansuotas, blogai parengtas, bet vis tiek reikalingas miestui. Neparodomi tikrieji miesto įsiskolinimai. Tikrai nereikia 100 tūkst. litų Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmams. Turime "Žalgirio" areną – užpildykime ir išnaudokime ją. Tikrai nesuprantame, kodėl sukišus milijonus į Čečėnijos a., vėl reikia šimtatūkstantinių sumų jai prižiūrėti. Tai, aišku, smulkmenos, žvelgiant į visą kone 800 mln. litų biudžetą. Tvarkykime įvažas į gydymo ir ugdymo įstaigas, daugiabučių kiemus, remontuokime gatves. To aiškiai trūksta. Negalima kalbėti apie tai, kad Kaunas gražus, jeigu netvarkomos duobėtos gatvės. Išnagrinėję biudžeto projektą matome, kad tenka rinktis tarp "blogai" ir "labai blogai".

Rimantas Mikaitis, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Atidžiau peržiūrėjus biudžeto projektą galime tik dar kartą konstatuoti – nepriimami sprendimai, kurie keistų padėtį iš esmės. Pernai savivaldybė surinko net 13 mln. litų mažiau Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nei 2012 m. Mūsų frakcija siūlo nešvaistyti 180 tūkst. litų ir atsisakyti planų dalyvauti Kanų mugėje. Šias lėšas geriau panaudoti inovatyvaus verslo pradžiai skatinti – finansuoti KTU "Startup Space" ir kitus projektus, nes itin svarbu kurti gerai apmokamas naujas darbo vietas mieste. Akivaizdu, kad miesto gatvės ir įvažos ne tik bado akis, bet ir gadina miestiečių automobilius, tačiau gatvės bus tik lopomos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, o biudžeto projekte planuojami pinigai tik skoloms padengti. Įstaiga, renkanti rinkliavą už automobilių stovėjimą mieste, tikrai galėtų išsiversti su 1 mln. litų mažesnėmis išlaidomis. Už šią sumą būtų galima remontuoti įvažas į vaikų darželius ir mokyklas, gyvenamuosius kvartalus ir kiemus. Sunkiai protu suvokiama, kodėl tokią didelę sumą reikia skirti naujai Čečėnijos a. prižiūrėti. Ne ką mažiau ketinama atseikėti ir kažkokiems papildomiems remonto darbams S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome. Nuolat girdime raginimus saugoti Kauno medinį paveldą, tačiau miesto meras šito nesupranta, ir jau kelerius metus biudžete neskiriama nė lito darbams pradėti. Skubama finansuoti Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų pasiūlymus ir techninio projekto rengimą, bet pirmiausia reikėtų miesto taryboje apsispręsti, ar tai svarbiausias ir būtiniausias objektas.

Visvaldas Matijošaitis, visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" narys

Ar tikrai mieste situacija taip pagerėjo, kad galima lengva ranka savivaldybės administracijai išlaikyti išleisti 8 mln. daugiau nei pernai? Niekaip negaliu suprasti mero logikos, kai, mažėjant gyventojų skaičiui, didinamas biurokratinis aparatas. 2011 m., kai valdančiojoje koalicijoje buvo "Vieningo Kauno" atstovai, miesto savivaldybėje buvo panaikinti septyni departamentai, o darbuotojų skaičius sumažintas iki 750. Kaunas tapo pirmuoju didmiesčiu, kuriame neliko tarpininkų tarp savivaldybės vadovų ir skyrių. Tęsėme tolesnį savivaldybės struktūros optimizavimą. Tačiau į mero postą grįžęs Andrius Kupčinskas ne tik panaikino mūsų sprendimus, bet ir reguliariai didina išlaidas savivaldybei išlaikyti. Iš pateikto 2014 m. miesto biudžeto projekto galima spręsti, jog siūloma savivaldybės valdininkų algas didinti mokytojų sąskaita. Tikrai nepritarsime tokiam kauniečių pinigų paskirstymui.