Paskutinį vasario sekmadienį Kauno meras bei vietos bendruomenės atstovai pasveikino Lampėdžiuose gyvenančią šimtametę Adelė Udrienę. 1915 m. vasario 16-ąją gimusi senolė susirinkusiems sveikintojams ne tik dalino ilgaamžiškumo patarimus, bet ir uždainavo savo jaunystės dainą.

Zarasų rajone, netoli Antalieptės kaimo, gimusi A. Udrienė, nuo mažens pasižymėjusi geru, sodriu balsu, dar būdama paauglė giedojo bažnyčios chore. Pasak jos dukters Valdonės, vaikystėje išryškėjo ir dar vienas mamos talentas – siūti. 1964 m. į Kauną atsikėlusi senolė siuvėjos amato nepamiršo iki pat žilos senatvės.

„Mama buvo gera siuvėja ir dirbdavo namuose. Siuvo ir sulaukusi 90 metų, bet tuomet apsilpo akys. Jai be galo patikdavo prižiūrėti daržą, sodą, vaiskrūmius, nors dabar mama jau sunkiai vaikšto, tačiau atšilus būtinai išeina į kiemą. Simboliška, jog šiemet švenčiame ne tik jos 100 metų jubiliejų, bet ir 50 metų, kai gyvename Kaune“, – pasakojo šimtametės dukra.

„Valgyti tirštai, miegoti kietai, o gerti macnai“, – šiuo devizu gyvenime vadovaujasi kita kaunietė, Salomėja Arlauskienė, praėjusį penktadienį pažymėjusi 100 metų jubiliejų. Kaip teigė senolės giminaitė, skaityti mėgstanti šimtametė domisi savo miesto ir šalies aktualijomis.

Žvaliai atrodanti ir optimizmo nestokojanti senolė negailėjo patarimų, kaip sulaukti garbingo amžiaus.

„Nors mūsų šeima nebuvo turtinga, bet visą gyvenimą mėgdavau gyventi linksmai. Šokdavom polką kaimo vakaruškose“, – prisiminimais dalijosi kaunietė.

S. Arlauskienė gimė ir augo Baisiogaloje, Kėdainių rajone. Pirmojo pasaulinio karo metais šeimą rusai išvežė į Baltarusiją, ten gimė brolis, karui pasibaigus šeima grįžo į Lietuvą.

Pasak mero Andriaus Kupčinsko, šiemet šimto ir daugiau metų gali sulaukti daugiau nei trys dešimtys senolių iš Kauno.