Viltis ir tikėjimas

Nors jubiliatė jau sunkiai vaikšto, tačiau džiaugiasi kiekvienu atvykstančiu svečiu, laukia susirenkančių giminaičių ir savaitgalį planuoja neeilinę šventę. Paklausta, koks gi tas ilgaamžiškumo receptas, ji nedvejodama atsako, kad tiek metų jai nugyventi leido tik Dievo malonė.

Tikėjimas ir kasdienė malda, anot O. Jankauskienės, leido išgyventi sunkiausius gyvenimo tarpsnius. Su vyru ir pirmagime ji buvo ištremta į Sibirą. Vos prieš mėnesį gimusią antrąją dukrelę moteris spėjo palikti kaimynams, mat apie jos buvimą mažai kas žinojo. Tuo metu, kai Jankauskų šeimos atėjo išsivesti, vyras Kazimieras buvo išėjęs į mišką, tačiau, pamatęs, kad šeima suimta, nesislėpė ir grįžo, manydamas, kad kartu viską iškęsti lengviau. Tremtyje jie prabuvo šešerius metus. Deja, pirmagimė Kazimiera nesulaukė savo 5-ojo gimtadienio. Sibire Ona ir jos vyras susilaukė dar dviejų dukrų – Marijos ir Angelės.

Į Lietuvą grįžusi šeima iš pradžių įsikūrė Prienų rajone, o visai netrukus atsikraustė į Kauno rajoną. Sunkaus darbo nebijantys Jankauskai augino gyvulius, dirbo kolūkyje. Besirūpindami vienas kitu, vaikais ir anūkais santuokoje Kazimieras ir Ona pragyveno 56 metus.

Garsėja svetingumu 

Kaimynai pasakoja, kad už Onutę Ilgakiemyje vaišingesnių nėra. Daugelis dar pamena jos senovinės duonos skonį. Dabar šis receptas perėjo jauniausiajai dukteriai, kuri, jei sveikata leidžia, bent kartą per metus gerai išminko tešlą kubiliuke ir krosnyje iškepa tikrą lietuvišką duonelę. Jubiliatės dukra Angelė pasakojo, kad tėtis taip pat buvo nepaprastai svetingas – už stalo sėsdavo paskutinis ir visuomet rūpindavosi, kad visi atvykę į jų namus būtų pavalgydinti ir pagirdyti.

Šimtametė neturi jokių nuoskaudų, apie žmones pamena tik gerus dalykus – kas pavežė iki namų, kas sausainių iškepė ir atnešė.  Šiuo metu moteris skaito P. Jakučionio knygą „Kaimas prie lakštingalų upės“, kuriame aprašomas Pajiesio kaimo gyvenimas. Puslapiuose šimtametė atpažįsta jaunystės vietas, draugus, kaimynus. Būna, kad kitus puslapius skaito ne vieną kartą, nes juose telpa visi prisiminimai.

Jubiliatę pasveikinti atvyko Kauno rajono savivaldybės Socialinio skyriaus vedėja Margarita Venslovienė, Garliavos apylinkių seniūnas Eimuntas Raugevičius ir seniūnijos socialinė darbuotoja Neringa Kvaščevičienė. Jie perdavė mero Valerijaus Makūno linkėjimus ir simbolines dovanas.