Šeši Kaune vos prieš savaitę apsigyvenę jauni sirai nuolat seka situaciją savo gimtinėje. Iš savo šalies paspruko, bet Sirijos režimo baiminasi net ir būdami už tūkstančių kilometrų.

Ilgai laukė vizos

Visas pasaulis seka įvykius Sirijoje, nagrinėja galimus tarptautinio konflikto sprendimo būdus. Kas už pačius sirus galėtų geriau žinoti, kokia iš tiesų padėtis jų šalyje, kaip neramumai atsiliepė paprastiems gyventojams? Apie tai turime progą sužinoti iš pirmų lūpų. Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), šiemet mokslus pradeda viena mergina ir penki vaikinai iš Sirijos.

Į Kauną sirai atvyko visi kartu. Aiškino užtrukę Turkijoje – ten savaitę laukė Lietuvos vizos. Pasirodo, visi šeši jaunuoliai – dviejų giminių atstovai. Kartu su sužadėtiniais Baseliu ir Sharine (redakcijai pavardės žinomos) mediciną ir farmakologiją LSMU studijuos abiejų pusbroliai bei Baselio brolis.

Bijo dėl artimųjų

Draugiški, paprasti, besišypsantys, bet įbauginti. Tarpusavyje jaunuoliai daug diskutavo, ar apskritai bendraus su žurnalistais. Atsakymo laukėme kelias dienas. Galiausiai nusprendė, kad į susitikimą ateis Baselis ir Sherine.

"Pakalbėti galime, bet nenorime, kad būtų parašyti mūsų vardai, pavardės. Sirijoje yra likę mūsų giminaičių, nenorime, jog jiems kiltų nemalonumų dėl to, ką mes pasakysime ar kaip tai interpretuos mūsų valdžia", – susėdus universitete ant minkštasuolio įspėjo Baselis.

O kaip dėl nuotraukų? Sherine surinko kažkieno numerį ir išėjo pasitarti. Grįžusi pranešė: nuspręsta slėpti tik pavardes, veidų – ne.

Netrukus prie mūsų prisijungė ir Baselio brolis.

Telefonų klausomasi

Per pastaruosius metus gyvenimas Sirijoje, anot Baselio, pasikeitė kardinaliai. Žmonės neteko namų, labai nuskurdo, alksta, tačiau tai – dar ne baisiausi neramumų padariniai. "Sunkiausia, kad nė vienas negali jaustis saugiai", – konstatavo jaunuolis.

Kaip palaiko ryšį su artimaisiais Sirijoje? "Internetas ten labai prastas. Prastas ir telefono ryšys, bet susikalbėti šiaip taip pavykdavo. Kalbėdavomės kartą per savaitę. Trumpai, po kelias minutes. Klausdavau, kaip gyvena, kokia situacija. Ar turi maisto, duonos?" – pasakojo Baselis. Giminaičiai sakydavo, kad laikosi gerai. Aišku, jų balsai nebūdavo labai džiaugsmingi, tad Baselis nemano, kad viskas iš tikrųjų yra gerai. Visi žino, kad telefonu Sirijoje negalima sakyti tiesos, jeigu nenori turėti nemalonumų. Paskutinį kartą su giminaičiais siras kalbėjosi prieš mėnesį.

Baselis nieko negalėjo pasakyti ir apie daug gyvybių nusinešusią cheminio ginklo ataką Damaske. Kai buvo paskleista nuodinga cheminė medžiaga, jo artimųjų tame regione nebuvo.
"Nežinome, kaip ir kas ten vyko. Vietovės, kuriose gyvena mūsų artimieji, yra toli nuo tų, kur vyko dujų ataka. Iki Damasko nuo mūsų miesto Aleppo yra 4 val., iki Sharine gimtojo miesto Latakios – 2,5 val. kelio", – vardijo jaunas vyras.

Kodėl Baselio giminaičiai neišvyksta? "Sienos nėra uždarytos, bet nemažai valstybių nenori įsileisti sirų. Tu siras? Eik iš čia. Mums tavęs nereikia, gali sukelti problemų", – savo tautiečių patirtis perpasakojo jaunas vyras.

Sirijoje šiuo metu gyvena trečias Baselio brolis, Sharine sesuo, kiti jų giminaičiai. Ir Baselio, ir Sharine tėvai įsikūrę Saudo Arabijoje. Ten jie persikraustė, kai vaikai dar buvo maži.

Baigę vidurinę mokyklą Baselis, jo broliai, Sharine su seserimi vis dėlto grįžo į tėvynę. Dėl paprastesnės galimybės studijuoti – esą Saudo Arabijoje užsieniečiai visuomet išlieka užsieniečiai.
Baselis į Kauną atvyko po penkerių, jo draugė Sharine – po ketverių metų medicinos studijų gimtinėje. Abu jie buvo priimti į LSMU trečią, o jaunesnysis Baselio brolis – į pirmą kursą.

Norėjo gyventi saugiau

Dabar Kaune studijuosiantis sirų šešetukas dar pernai mokėsi viename Sirijos universitetų. Kas juos atginė iki Kauno? Iš kur apie jį sužinojo?

Geriausiomis rekomendacijomis tapo Baselio pusrolio įspūdžiai. Jis prieš kelerius metus baigė LSMU ir to visiškai nesigaili.

Paskata išvykti iš Sirijos jaunuoliams tapo siekis įgyti gerą išsilavinimą, taip pat – noras gyventi saugiau.

"Čia geriau nei Sirijoje. Kaune mums reikia labai brangiai mokėti už buto nuomą, laukia mokesčiai už šildymą, bet čia vis tiek geriau. Čia gali jaustis saugus. O pinigai ateina ir išeina", – filosofiškai mąstė Baselis.

Kaune laukė siuprizas

Pirmas dalykas, sirams kritęs į akis Kaune, – čia gyvenimas esąs paprastesnis. Baselio brolis pasakojo, kad Sirijoje iki neramumų beveik kiekvienas suaugusysis turėjo po automobilį. Šeimos gyveno pasiturimai, dideliuose namuose.

Pašnekovams atrodė keista, kad Kaune tiek daug žmonių važinėja troleibusais, autobusais, mažai transporto spūsčių, mažai triukšmo. Kaune, palyginti net ir su ankstesniąja Sirija, labai ramu.

Sirus nustebino ir dar vienas dalykas. Jie, pasikliaudami savo tautiečių patirtimi užsienyje, ir Kaune tikėjosi visai kitokio požiūrio į save, nei sulaukė. Kaune nei universiteto valdžia, nei studentai, nei miestiečiai nesureikšmino jų tautybės.

"Čia labai mieli žmonės. Pavyzdžiui, ieškodami nuomojamo buto pasakėme, kad esame sirai, kalbėjomės apie padėtį Sirijoje. Buvome išklausyti, ir tiek. Jokios neigiamos reakcijos", – džiaugėsi Baselis.

Išlaiko tėvai

Kas juos, gyvenančius Kaune, išlaiko? Pasirodo, tėvai. Baselio tėtis yra architektas, o Sharinės – gydytojas. Mamos tradiciškai nedirba.

Jaunuoliai sakė, kad savo ateitį sietų su Lietuva, jei baigę studijas gautų leidimą čia nuolat gyventi. Bet, aišku, į Siriją būtinai važiuotų aplankyti giminaičių. Tačiau kada tai galės padaryti, neaišku. "Ten važiuosime tik tuomet, kai baigsis neramumai", – yra nusprendęs Baselis.

Jaunųjų sirų svarstymu, neramumai jų gimtinėje gali tęstis net ir 10 metų ar dar ilgiau. "Vienas Dievas težino, kada viskas nurims", – atsiduso Baselis.

Pilietinis karas Sirijoje: skaičiai ir faktai

Neramumai Sirijoje prasidėjo 2011 m. kovą. Įkvėpti Arabų pavasario šimtai sirų dalyvavo demonstracijose prieš valdančiąją "Ba'ath" partiją. Per protestus reikalauta šalies vadovo Basharo al Assado atsistatydinimo.

B. al Assadas ir jo aplinka valdo Siriją nuo 1971 m. "Ba'ath" partija Sirijos valdančiąja partija yra nuo 1963 m.

Skirtingais duomenimis, karo metu žuvo nuo 100 iki 120 tūkst. žmonių. Iš Sirijos pabėgo 2–3 mln. žmonių. Daugelis pabėgėlių gyvena stovyklose Libane, Turkijoje ir Irake.
Sukilėlius, kurių daugumą sudaro sunitai, palaiko Persijos įlankos sunitiškosios valstybės Saudo Arabija, Kataras, taip pat Vakarų valstybės. B. al Assado pajėgas, kuriose dominuoja šiitiškos alavitų mažumos atstovai, remia Libane veikianti šiitiška organizacija "Hizbollah", režimą palaiko Iranas ir Rusija.

2012 m. Jungtinės Tautos paskelbė, kad karas Sirijoje virto pilietiniu. Pasirodė pranešimų, kad Sirijoje galėjo būti panaudotas cheminis ginklas.

Šią vasarą, pasak šaltinių, Sirijos kariuomenė kontroliavo apie 30–40 proc. šalies teritorijos, kurioje gyvena apie 60 proc. Sirijos gyventojų. Manoma, kad B. al Assado pajėgos, padedamos "Hizbollah", pasiekė persilaužimą. Tačiau vasaros pabaigoje paskelbta, kad Sirijos režimas prieš sukilėlių pajėgas panaudojo cheminį ginklą. Žuvo apie 1,5 tūkst. žmonių.
JAV ir kitos Vakarų šalys pagrasino Sirijos režimui, kad panaudos jėgą, jei pasitvirtins įrodymai, jog B.al Assado pajėgos panaudojo cheminį ginklą. Rusija pareiškė, kad be JT pritarimo smūgis Sirijai bus neteisėtas. Maskva vėliau pareiškė, kad patys sukilėliai organizavo atakas, esą tam, jog paskatintų Vakarus smogti Sirijai.

Didžioji Britanija po balsavimo parlamente atmetė karinės intervencijos galimybę. JAV taip pat paskelbė balsavimą Kongrese, tačiau iki šiol nuo bet kokio karinio atsako susilaiko.
Rusijos ir JAV pareigūnai Ženevoje susitarė, kad Sirijos režimas iki 2014 m. vidurio likviduos turimas cheminio ginklo atsargas. Kitaip B. al Assado režimas gali susilaukti karinio smūgio.