„Vienos didžiausių ir gražiausių miesto kapinių sukelia slogias mintis“, – neslėpė moteris. Čia palaidota ir vis dar laidojama tiek iškilių žmonių. Pagarbos verti ir mažiau žinomi žmonės bei juos čia palaidotus lankantys artimieji.

„Netikiu, kad čia nesilankė niekas iš miesto vadovų, žiniasklaidos atstovų. Negi niekam neužkliuvo šių kapinių aplinka nuo Ašigalio g. pusės?“ – klausė kaunietė. Ji palygino, kad patys mažiausi miesteliai daug geriau susitvarkę kapines nei Europos kultūros sostine šiemet esantis Kaunas. „Turėtų būti didžiausia gėda“, – nuomonę išsakė skaitytoja.

Nuotraukose užfiksuota aplinka tikrai nekelia pasigėrėjimo. Tačiau bendrovės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna portalui kauno.diena.lt patikslino, kad tai yra neoficialus įėjimas į kapines. Žmonės toje vietoje vis prapjauna tvorą. Anot jo, tas pats vyksta ir  Petrašiūnuose, Romainiuose. „Čia yra žmonių lengvesnio kelio ieškojimas“, – sakė vadovas.

Skaitytojos nuotr.

„Jeigu naują tvorą vis tvertume, ji ir toliau būtų gadinama. Todėl paliekame praėjimą. Bet rūpintis teritorijos prie kapinių infrastruktūra, takų įrengimu tai yra jau savivaldybės reikalas. Mūsų misija yra prižiūrėti kapines: pjauti žolę, medžius, valyti sniegą, laidoti ir taip toliau“, – vardijo R. Čėsna.

Oficialūs ir sutvarkyti įėjimai į Eigulių kapines yra trys: du iš Jonavos gatvės su įvažiavimais ir vienas iš Ašigalio gatvės. Kalbant apie neoficialius – jų yra keli. Vienas – nurodytas skaitytojos, kitas – kur pakilimas į Islandijos plentą.

Čia yra žmonių lengvesnio kelio ieškojimas.

„Yra galimybė ant tako paberti žvyro, juk niekam nėra smagu žiūrėti, kaip žmonės klampoja. Bet ar šiuo metu, kai beveik kiekvieną dieną liūtys ir t. t.,  žvyro papylimas duos efektą? Jis bus išplautas“, – svarstė R. Čėsna.

Romainių kapinėse žmonės taip pat savavališkai buvo pasidarę tvoroje plyšį. Neoficialus praėjimas ten buvo nuo seniai. Žmonėms patogu būdavo. „Aš nepritariu šiam įėjimui vien dėl to, kad ties šia vieta kitoje gatvės pusėje išlipus iš autobuso reikia kirsti judrų Šilainių plentą. Saugumo prasme man tai yra nepriimtinas dalykas. „Kauno švara“, tverdama naują kapinių tvorą, plyšio nepaliko, įėjimo neliko. Gavome nusiskundimą“, – kalbėjo vadovas.

Skaitytojos nuotr.

Kam kapinėms apskritai reikalinga tvora? Anot R. Čėsnos, visų pirma ji yra šios toks barjeras nuo vagių. Tiesa, nuo stirnų, kurios kapinėse įsisuka į augalus, tokio aukščio tvora nedaug  teapsaugo.

„Turime prašymų, kad kapinėse, esančiose Veršvų regioninio parko teritorijoje, šaudytume stirnas. Bet juk tai mes su kapinėmis atėjome į stirnų teritoriją, ne jos pas mus, todėl negalime diktuoti joms sąlygų.

Kapinių teritorija turi būti aptverta kaip sklypas, suformuotas tokiai veiklai.

Tekstas bus papildytas Kauno miesto savivaldybės komentaru, kai jį gausime.