Skubiosios pagalbos pamokos: viskas – mūsų pačių rankose Pereiti į pagrindinį turinį

Skubiosios pagalbos pamokos: viskas – mūsų pačių rankose

2025-02-27 05:00

Kauno klinikų Centrinių rūmų vestibiulyje surengti mokymai, kaip teisingai naudoti turniketą. Šis ir kiti skubiosios medicinos įgūdžiai aktualūs ne tik medikams, bet ir visiems gyventojams.

 Mokymai: P. Blažauskas demonstravo, kaip naudotis turniketu.

Mūsų pačių rankose

Bendruomenę sukvietusi Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) atkreipė dėmesį, kad ekstremalių situacijų metu svarbi kiekviena minutė.

„Atsakomybė už pasirengimą yra mūsų pačių rankose. Kiekvienas privalome ruoštis karo ar kitokioms ekstremalioms grėsmėms“, – pastebėjo JGA vadovė Agnė Panavienė.

Sukakus trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, renginio iniciatorių teigimu, tampa vis aiškiau, kad visi turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams, tačiau apklausos rodo, kad toli gražu ne visi Lietuvos medikai pasirengę veikti ekstremaliomis sąlygomis.

„Iš kur atsiranda baimė veikti? Iš nežinojimo, neužtikrintumo savo jėgomis, įgūdžiais. Reikia pradėti nuo savęs, nelaukiant institucijų nurodymų. Ekstremalių situacijų metu gali prireikti daryti ir tai, ko niekada gyvenime nesame darę darbe, tad dabar pats laikas pagalvoti, kuriuos įgūdžius reikėtų pagilinti, ko pasimokyti, kad kai reikės veikti, jaustumės užtikrinčiau ir saugiau. Praktika yra tarsi draudimo polisas. Paraginkime įgūdžius atnaujinti ir savo artimuosius“, – kalbėjo Kauno klinikų slaugytoja-slaugos administratorė Jolanta Litvinienė.

Pasirengimas: J. Litvinienė pasakojo, kaip svarbu nuolat atnaujinti praktinius įgūdžius. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Svarbiausia – nebijoti

Galūnėse yra stambių kraujagyslių, kurios sužalojimo atveju gali labai smarkiai kraujuoti. Efektyviausias būdas sustabdyti galūnės kraujavimą – panaudoti turniketą.

Skubios medicinos gydytojas rezidentas Paulius Blažauskas demonstravo, kaip reikia užveržti turniketą. „Kai kraujas švirkščia srove, kai kraujavimo neįmanoma sustabdyti spaudžiamuoju tvarsčiu, praverčia turniketas. Naudojame kokybišką, licencijuotą. Bet koks netinka. Nekokybiškas turniketas ekstremalaus įvykio metu bus neefektyvus, gali lūžti ir nesustabdys kraujavimo, prarasime svarbaus laiko“, – teigė P. Blažauskas.

Turniketą dedame keliolika centrimetrų virš žaizdos. Prilaikydami užveržiame ir sukame rankenėlę tol, kol įmanoma ar kol sustos kraujavimas. Rankenėlę fiksuojame.

„Kitas svarbus dalykas – minučių tikslumu pažymėti laiką, kada uždėtas turniketas. Jeigu neturime kuo užrašyti ant turniketo, krauju užrašome ant rankos, drabužių ar kitur“, – patarė gydytojas. Nepavykus sustabdyti kraujavimo, kiek aukščiau pirmojo dedame antrą turniketą.

Anot gydytojo, svarbiausia – nebijoti naudoti. Jis atkreipė dėmesį, kad  turniketo užveržimas yra skausmingas, bet tai normalu, nes suspaudžiami ir raumenys, ir nervai, ir kraujagyslės.

Sustabdžius kraujavimą būtina kuo greičiau vykti į sveikatos priežiūros įstaigą.

Padeda laimėti laiko

„Turniketas – laikina, bet labai efektyvi priemonė, padedanti išgelbėti gyvybę, laimėti laiko“, – pridūrė J. Litvinienė.

Praktika yra tarsi draudimo polisas. Paraginkime įgūdžius atnaujinti ir savo artimuosius.

Kalbėdama apie JGS akciją, ji sakė, jog ši iniciatyva nereali tuo, kad galime patys atnaujinti savo įgūdžius, kuriais kasdien nesinaudojame.

„Turniketo ir mes, medikai, nededame kasdien. Kalbant apie plačiąją visuomenę, visi apie jį girdėję, kai kurie palietę ir pabandę, bet ar mokėtų panaudoti ekstremalioje situacijoje? Tikrai pravartu  išpakuoti, pabandyti uždėti, kaip atrodo jo užsukimas. Ši akcija neišmokys visos Lietuvos, bet atkreips dėmesį, ką kiekvienas su visiems prieinamomis priemonėmis prireikus galėtų padėti. Ar mokėčiau, ar žinočiau, ką daryti? Pradėkime nuo savęs. Kiekvienas įsivertinkime savo žinias, įgūdžius ir juos pagerinkime. Tai aktualu ir jauniems medikams, ir patyrusiems, ir visai visuomenei“, – sakė J. Litvinienė.

Nebijoti: turniketas – paprasta naudoti, bet efektyvi, gyvybę galinti išsaugoti priemonė. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kasdienis daugumos medikų darbas nesusijęs su ekstremaliomis situacijomis, tad tokių įgūdžių pasikartojimas padėtų užtikrinčiau jaustis ištikus netikėtumams.

„Skubios pagalbos gali prireikti mums patiems, artimiesiems arba kitiems aplinkiniams. Iš medikų bus tikimasi skubių ir užtikrintų veiksmų“, – atkreipė dėmesį J. Litvinienė. Ji siūlė visiems bent kasmet pasikartoti gaivinimo pradžiamokslį ir tai atlikti praktiškai.

Kauno klinikų anesteziologė-reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė pasidalijo, kad dirbant ligoninėje turniketo prireikia rečiau, kur kas dažniau pacientai atvežami su turniketais iš įvykių vietų: avarijų, nelaimingų atsitikimų.

Gegužės 10–11 d. Birštone rengiamas sveikatos sistemos dalyvių forumas „TransForm 8.0 | Misija – būk pasiruošęs“. Šis renginys skirtas medikams padėti ruoštis galimiems iššūkiams, lavinti praktinius įgūdžius, stiprinti psichologinį atsparumą, pilietiškumą, asmeninę lyderystę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra