Baigėsi pirmieji Lietuvoje kursai „Sergančiųjų širdies nepakankamumu specializuota slauga“. Du mėnesius trukusius mokymus organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Podiplominių studijų centras, Medicinos ir Slaugos fakultetai bei Kardiologijos klinika.

Šių kursų atsiradimą nulėmė 2015 m. lapkričio 24 d. išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kurį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos profesorė Aušra Kavoliūnienė vadina revoliuciniu dokumentu. Jis įteisino naujieną Lietuvoje – konsultavimo paslaugas, kurias teikia gydytojas kardiologas, besispecializuojantis širdies nepakankamumo gydymo srityje, kartu su specialiai paruoštu bendrosios praktikos slaugytoju.

Visuomenei senstant, daugėja žmonių, kurių širdies funkcija sutrikusi. Epidemiologiniai rodikliai kasmet didėja ir liudija, kad širdies nepakankamumas diagnozuojamas kas dešimtam gyventojui, vyresniam nei 65 metų. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje širdies nepakankamumas yra nustatytas beveik 130 tūkstančių žmonių. Sukūrus klasterius, sėkmingiau gydomi ūminėmis širdies ligomis susirgę pacientai, vis daugiau žmonių išgelbėjama, tačiau daliai iš jų širdies funkcija lieka sutrikusi.

Prof. A. Kavoliūnienė atkreipia dėmesį, kad tik apie 50 procentų pacientų išgyvena 5 metus nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios, o 10 metų ribą pasiekia tik 25 procentai sergančiųjų. Tinkama ilgalaikė širdies nepakankamumą turinčių pacientų ambulatorinė priežiūra leidžia užtikrinti optimalią sergančiųjų gyvenimo kokybę, išsaugoti daugiau gyvybių ir sumažinti su gydymu ligoninėje susijusias išlaidas.

„Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi strateginius tikslus, suprato, kokia svarbi ši sritis ir skyrė jai išskirtinį dėmesį“, – už Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės iniciatyvos palaikymą dėkinga prof. A. Kavoliūnienė.

Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose buvo sukurtos bendros mokymo programos slaugytojams ir gydytojams kardiologams, kurie konsultuos sergančiuosius širdies ir kraujagyslių ligomis, kai dominuoja  širdies nepakankamumas.

„Pagrindinis šių konsultacijų tikslas – suteikti pacientui ir jo šeimos nariams specialiųjų žinių apie širdies nepakankamumo ligą, jos eigą ir priežiūros metodus, gyvensenos ir savirūpos įgūdžių formavimo rekomendacijas“, – pasakojo dr. Daiva Kriukelytė, LSMU Slaugos fakulteto Slaugos ir rūpybos katedros lektorė.

Slaugytojų mokymai jau baigėsi, išdalinti kursų baigimo pažymėjimai, o balandžio 18 dieną Kauno klinikose prasidės dviejų savaičių kursai gydytojams kardiologams „Širdies nepakankamumo diagnostika, gydymas ir ambulatorinės priežiūros organizavimas“. Gydytojai taip pat mokysis dirbti komandoje su slaugytoju ir dar veiksmingiau padėti pacientui.

Europos šalyse daugelį metų veikia Širdies nepakankamumo klinikos, kuriose teikiama priežiūra pacientams, esant širdies funkcijos sutrikimui. Lietuvoje šių klinikų atitikmuo bus širdies nepakankamumo konsultaciniai kabinetai ir juose dirbanti kardiologo ir slaugytojo komanda,  teikianti specializuotas paslaugas pacientams.

Pasak prof. A. Kavoliūnienės, specializuotas pacientų mokymas – suteikiant daugiau laiko individualioms konsultacijoms, jų metu išsiaiškinant smulkiausias detales – skatina mediko ir paciento bendradarbiavimą, motyvuoja žmogų labiau stengtis dėl savo sveikatos, padėti sau pačiam. Per keturis 45 minučių trukmės apsilankymus slaugytojai  pacientams suteiks žinių keturiose srityse, apimančiose 22 temas apie sutrikusią širdies funkciją. 

„Mes jau prilygstame Europos šalims, tačiau dar laukia dideli darbai“, – sakė prof. A. Kavoliūnienė, pabrėždama, kad pirmas etapas – specializuoti kursai gydytojams kardiologams ir slaugytojams, kurie bus parengti ambulatorinei širdies nepakankamumą turinčių pacientų priežiūrai.

Pirmuosiuose šios srities podiplominiuose kursuose tobulinosi slaugytojos iš įvairių Kauno ligoninių, Vilkaviškio, Alytaus, Šiaulių, Telšių ir kitų gydymo įstaigų. Kursų baigimo pažymėjimus įteikė LSMU Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė ir Podiplominių studijų centro dekanas prof. Kęstutis Petrikonis.

„Susirinko labai darbščių, sumanių slaugytojų grupė, kurių entuziazmas kursams baigiantis tik didėjo“, – kursų organizatoriai ir dėstytojai negailėjo gerų žodžių dalyvėms.

Šių 288 valandų trukmės kursų formatas skyrėsi nuo įprastų kvalifikacijos kėlimo mokymų. Dvi savaites kursų dalyvės mokėsi teorijos, paskui dviem savaitėms grįžo į savo darbo vietas, kur įgytas žinias taikė praktiškai, ir vėl susirinkusios dalijosi patirtimi. Pasak Kauno klinikų II kardiologijos skyriaus vyr. slaugytojos-slaugos administratorės Birutės Biržienės, kursai buvo naudingi net ir daugelį metų kardiologijos skyriuje dirbančioms slaugytojoms, nes padėjo geriau įsigilinti į ligos esmę, išmokti efektyviau perteikti žinas pacientams.

Kursų dalyvės rašė referatus ir rengė pristatymus pacientų mokymo temomis, tad apčiuopiamas įvykusių kursų rezultatas – keturiolikos bendraautorių parengta mokymo medžiaga, kurią dalyvės galės naudoti konsultuodamos pacientus savo darbo vietoje. LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. K. Petrikonis pažadėjo, kad universitetas ir toliau palaikys ryšius su kursus baigusiomis slaugytojomis, jos galės gauti reikalingas konsultacijas, toliau tobulėti kitose srityse.

Iniciatyvios slaugytojos kursų metu įsteigė naują organizaciją – Lietuvos kardiologijos slaugytojų draugiją, kuriai vadovauja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos administratorė, slaugytoja Rasa Paleckienė. Draugija vienys Lietuvos bendrosios praktikos slaugytojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus, dirbančius kardiologijos bei kitose srityse. Vienas iš Lietuvos kardiologijos slaugytojų draugijos tikslų – dalyvauti rengiant normatyvinius aktus, organizuojant kardiologijos slaugytojų darbą, profesinį rengimą ir kvalifikacijos kėlimą.

Gegužės 18-ąją abiejuose universitetuose vykusių kursų dalyviai ir mokymų organizatoriai susitiks Sveikatos apsaugos ministerijoje, kad aptartų, kaip širdies nepakankamumo konsultantų darbą reglamentuojantis įsakymas turėtų būti įgyvendinamas praktikoje. Tikimasi, kad įpusėjus metams specialiai parengtų gydytojų kardiologų ir slaugytojų konsultacijos įgaus pagreitį. Kasmet Lietuvoje numatoma suteikti iki 20 tūkstančių konsultacijų sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kai vyrauja  širdies nepakankamumas.