Švedijos specialistų patirtis

Šeimos ir vaikų gydytojai, odontologai, esantys arčiausiai vaiko, pripažįsta, kad jiems trūksta patirties ir netgi drąsos apginti mažąjį pacientą, sužinojus, kad jis patiria fizinį, psichologinį smurtą.

Medicinos mokslų daktarė odontologė Eglė Bendoraitienė džiaugiasi dalyvavusi pirmoje konferencijoje tema "Odontologo vaidmuo vaikų teisių apsaugoje: geroji praktika". Joje Lietuvos gydytojai susipažino su Skandinavijos šalių patirtimi, kur smurtas prieš vaikus pastebimas ir identifikuojamas labai greitai.

Docentė E.Bendoraitienė dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Ji aiškina studentams, kokie yra smurto prieš mažamečius ženklai. Tai primenama kasmetėse odontologų konferencijose.

"Pagrindiniai smurto prieš vaikus požymiai – tiek naujai susiformavusios, tiek begyjančios mėlynės, subraižymai, randai, dažniausiai paausių, rankų, sėdmenų srityje. Gali būti pastebimi ir nudegimai, primenantys cigaretės paliktas žymes, nuplikinimai", – vardija docentė E.Bendoraitienė.

Ji ragina atkreipti dėmesį ir į vaiko elgesį. Jis gali būti  agresyvus, arba, priešingai, vaikas gali būti nedrąsus, išgąstingas, pašauktas krūpteli, susigūžta ir dengiasi ranka nuo kiekvieno staigesnio judesio.

"Baimė tik vyro ar moters – tai ženklas, kad jis buvo skriaudžiamas tos lyties asmens. Mažas kūno svoris, nešvarūs drabužiai – tai taip pat yra signalas", – požymius, kaip atpažinti, kad vaikas yra skriaudžiamas, vardija E.Bendoraitienė.

Tik ledkalnio viršūnė

Lietuvoje buvo planuota odontologams rengti kursus, kuriuose jie būtų apmokomi, kaip elgtis, norint atpažinti smurtą prieš vaikus ir juos apsaugoti.

Docentė E.Bendoraitienė apgailestauja, kad iniciatyva labai greitai žlugo. Ją sugriovė faktas, kai, vienai gydytojai pranešus apie smurtą šeimoje, nebuvo išsaugotas konfidencialumas. Skriaudžiamos mergaitės tėvams buvo pasakyta, kas tai pastebėjo ir pranešė atitinkamoms institucijoms.

"Liūdna, kad visuomenėje, netgi tarp vaikų teisių apsaugos specialistų, tebegaji nuomonė, kad blogiukas yra pranešėjas", – apgailestauja docentė E.Bendoraitienė.

LSMU profesoriaus Rimanto Kėvalo teigimu, nors ir turime  puikiai parengtas smurto prieš vaikus metodinės rekomendacijos, jas įgyvendinti yra sudėtinga. Olandijoje pradėjus mokyti medicinos personalą, kaip įtarti smurtą prieš vaikus, pranešimų apie tai padaugėjo nuo 10 proc. iki 74 proc.

"Šiuo metu Lietuvoje mes matome tik ledkalnio viršūnę, – įsitikinęs R.Kėvalas. – Geriausiu atveju išsiaiškinami tik neabejotino smurto atvejai, visi kiti ignoruojami."

Šiuo metu Lietuvoje mes matome tik ledkalnio viršūnę.

Profesoriaus nuomone, labai svarbu, kad smurtą prieš vaikus pastebėtų ir apie tai praneštų ne tik medikai, bet ir visi, kurie tiesiogiai susiduria su vaikais: vaikų darželių auklėtojos, mokytojai.

Užduotis visoms tarnyboms

Kas vyksta po to, kai medikai identifikuoja smurtą? Spragų yra ne tik rengiant medikus, bet tam tikrais atvejais savo pareigas netinkamai atlieka vaikų teisių apsaugos tarnybos, policijos darbuotojai, teigia profesorius R.Kėvalas.

"Pagrindinė mūsų visų užduotis – tapti glaudžiai bendradarbiaujančia atsakinga visuomene, kur bet kokios rūšies smurtui vietos nebus. O kad tai įvyktų, reikalingas entuziazmas ir pastangos", – pabrėžia R.Kėvalas ir pateikia paprastą pavyzdį, kai kiekvienas vairuotojas turi išklausyti pirmosios pagalbos, gaivinimo kursus.

Tokie kursai su tiksliai įvardytais punktais, kaip elgtis galimo smurto atveju, turi tapti neatsiejami ir su vaikais susiduriančių darbuotojų kasdienybėje. Kaip elgtis, būtina žinoti ir ypač subtiliais atvejais, kai, pavyzdžiui, vaikai patiria seksualinį smurtą.

"Tik pasitikintis gydytoju pacientas išdrįs atskleisti, kad prieš jį buvo smurtauta, kad ir kas tai būtų – vaikas, senolis, vyras ar moteris", – neabejoja LSMU profesorius Leonas Valius.

Jis pripažįsta, kad šeimos gydytojai mato šeimą, pradedant nuo senelio, baigiant jo anūkais, ir įmanoma nujausti, ar toje šeimoje galimas smurtas.

"Pacientui skiriama daugiausia 20 minučių ir dažnai tiek nepakanka, kad jis pajaustų pasitikėjimą gydytoju bei prisipažintų, jog prieš jį buvo smurtauta. Šis konvejeris yra gana didelis trikdis, nors medikas ir norėtų padėti", – priežastis įvardija profesorius L.Valius.

Jo nuomone, pirminės sveikatos priežiūros komandoje turėtų dirbti ir socialinis darbuotojas. Didesnės klinikos turi tokį darbuotoją, įskaitant ir LSMU Šeimos kliniką, tačiau toli gražu ne visos. Profesorius L.Valius pasidžiaugė, kad nuo rudens šeimos gydytojai yra mokomi atpažinti smurtą artimoje aplinkoje ir netrukus skaitys paskaitas medicinos studentams.

Pasidalykime

Kauno bendruomenės centras "Girsta" kviečia visus kauniečius dalyvauti akcijoje prieš smurtą ir beprasmes mirtis bei kviečia rašyti rašinius tema "Gyvenimo pamokos šeimoje".

Kūrinių apimtis – iki 850 žodžių. Geriausi rašiniai bus publikuojami "Kauno dienoje".

Rašinius iki kovo 6 d. siųskite e. paštu [email protected].