Transporto srautų problemas Kauno mieste sprendžiantys specialistai mato net ir sunkiai įtikimų vizijų, tačiau realiausiu projektu ir pagrindiniu prioritetu laiko Kėdainių tiltą.

Tunelis po Nemunu ir Nerimi

Birštono ir Jonavos gatves jungiantis tunelis po Žaliuoju kalnu arba dar ilgesnis požeminis pravažiavimas, kertantis Nemuną ir Nerį, nuo Aleksote esančios Veiverių gatvės ir Europos prospekto sankryžos iki Karaliaus Mindaugo prospekto atkarpos ties Nemuno gatve ir nuo čia vėl po žeme į Vilijampolę, ties Varnių ir Panerių gatvių sankirta. Neįtikėtina, bet gan realu. Pastarasis variantas kol kas labiau panašus į utopiją, mat vienas kilometras tokio tunelio šiai dienai atsieitų apie 400 mln. litų, o atstumas gautųsi išties nemenkas. Tuo tarpu galimybė plačiu požeminiu keliu sujungti skirtingas Žaliakalnio puses išlieka gan reali.

„Ilgasis tunelio variantas veikiausiai apsimokėtų tuomet, jei Kaune gyventų tiek gyventojų, kiek visoje šalyje, bent per tris milijonus, - vizijomis dalijosi Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Lukošius, pristatęs savo atliktą tyrimą apie miesto transporto eismo organizavimo strategiją. - Nemanau, kad tunelis tarp Vilijampolės ir Karaliaus Mindaugo prospekto yra neįmanomas, tačiau tai vėlgi negali būti vienintelė jungtis tarp šiųdviejų miesto dalių, neturinti jokių alternatyvų. Tai leistų Šauklių gatvę grąžinti į buvusį istorinį jos plotį.“

Trūksta vieno apvažiavimo

„Palyginti su Vilniumi ar kitais miestais, Kauno mieste susisiekimo sistema yra išplėtota tikrai neblogai. Turime du iš trijų reikalingų apvažiavimų - trūksta pietrytinės dalies pro Petrašiūnus. Mieste pagal bendrojo detalaus plano modelį yra penkios prioritetinės trasos, kurioms kai kur trūksta tik tam tikrų sektorių“, - aiškino S.Lukošius.

Detaliau aiškindamas pietrytinės apvažiavimo dalies niuansus, S.Lukošius prisiminė, kad buvo galvojama apie tiltą virš Kauno hidroelektrinės užtvankos ir ten esančios gatvės, tačiau toks pagrindas pasirodė esantis pernelyg trapus. Antrasis variantas - statyti tiltą už trijų šimtų metrų nuo užtvankos. Taip pat neužmiršti senieji projektai, kuriuose numatytas apvažiavimas su atskiru viaduku šalia Amalių.

Dar prieš du dešimtmečius buvo kalbama apie kelią greta ten einančių geležinkelio bėgių, bet anuomet tokiam sprendimui pasipriešino žalieji, teigdami, kad tam prireiktų iškirsti pernelyg daug medžių. S.Lukošius įsitikinęs, kad žala gamtai nebūtų didelė, o nauda transporto eismui išties ženkli, mat nuo HES'o važiuojantys automobiliai pro Pažaislio šilą pasiektų Ateities plentą jau visai netoli kelio į Vilnių.

Siūlo gražesnį tiltą

Kita miesto transportui itin opia problema pašnekovas įvardijo centrinės miesto dalies, o ypač Senamiesčio susisiekimo sistemą. Anot S.Lukošiaus, jau istoriškai taip susiklostė gatvių infrastruktūra, kad viena pagrindinių miesto gatvių - Savanorių prospektas - „smeigia“ tiesiai į miesto širdį, o Senamiestį kerta nuolat didžiuliu automobilių srautu pasižyminti Birštono gatvė. Dėl to privalu nuo minėtų Centro dalių nukreipti bent jau „tranzitinį“ transportą, judantį iš vienos miesto dalies į kitą, kad šis aplenktų Senamiestį.

Didelę dalį problemų išspręstų Kėdainių tiltas, sujungsiantis Brastos ir Marvelės gatves. Galimybių studija parengta jau prieš kelerius metus, o šiuo metu vangokai derinamas detalusis planas. Preliminari jo statybos pradžia - 2013 metai, bet dabartinis ekonominis sunkmetis planus gali „stumtelti“ kelerius metus į priekį. 2007 metais paskaičiuota tilto kaina svyruoja nuo 102 iki 162 mln. litų. S.Lukošius siūlytų statyti ne paprastą atraminį tiltą, kokių Kaunas ir taip turi daug, o verčiau modernesnį ir išvaizdesnį vantinės ar kabančios konstrukcijos.

„Tik pradėkime visuomenei apie šį tiltą kalbėti jau dabar, kad po to neatsirastų gyventojų, kurie ten būtų pasodinę itin brangų medelį, įkalę išskirtinės vertės kuolą ar dar kokia prosenelių dvasia nepradėtų klajoti“, - kiek ironizuodamas į tilto statybų planus reagavo S.Lukošiaus pristatymą išklausęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir Eismo saugumo komisijos pirmininkas Vytas Bancevičius.

Tačiau vien toks statinys situacijos neišgelbės. Kad tiltas pilnavertiškai funkcionuotų, teks platesniu keliu sujungti Varnių gatvę su Raudondvario plentu ties „Kauno energija“ ir praplatinti minėtą vadinamąjį Milikonių kalną - Žemaičių plento įkalnę, kad automobilių eismas juo vyktų keturiomis eilėmis.

„Tuomet turėtume išspręstą klausimą dėl eismo Senamiestyje. Transporto srauto apkrovos ten būtų kur kas mažesnės nei dabar, - dėstė ilgametis miesto projektavimo specialistas. - Be šių taip vadinamų magistralinių dalykų yra dar papildomos „komforto“ priemonės. Viena tokių galėtų būti tiltas ties Birštono gatve, vedantis į kitą Nemuno pusę ir pasiekiantis Veiverių plentą.“

Pastarasis objektas kol kas egzistuoja tik specialistų vizijose, tačiau S.Lukošius įsitikinęs, kad tai dar labiau prisidėtų prie transporto srautų optimizavimo mieste: „Jūs tik pagalvokite, kaip atsilaisvintų senasis Aleksoto tiltas. Jis taptų kur kas mielesnis pėstiesiems ir dviratininkams, o tuo pačiu ir atvykėliams iš kitur. Nusidriektų puiki turistinė trasa nuo Kauno Senamiesčio iki pat Aleksoto funikulieriaus, keliančio į aikštelę, iš kurios matosi nuostabi miesto panorama. Toliau esantys pievomis užžėlę laisvi aerodromo plotai už S.Dariaus ir S.Girėno gatvės taip pat galėtų būti turistų traukos centru.“

Namų griauti dar nepuola

Dar vienas rekonstrukcijos reikalaujantis „karštasis taškas“ - Šauklių gatvės žiedinė sankryža. Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai atliko išsamią galimybių studiją ir pateikė keliolika variantų, kaip būtų galima pagreitinti eismą joje. Buvusį batų fabriką „Lituanica“ įsigijusių verslininkų iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad variantų yra įvairių. Pavyzdžiui, galima nauja jungtis po P.Vileišio tiltu, vedanti iš Jonavos gatvės į Senamiestį. Lygiai taip galima įrengti kelių lygių sankryžą su viadukais arba naujovišką pynės formos žiedinę sankryžą.

Panašu, kad tokią iniciatyvą parodžiusiems naujiesiems „Lituanicos“ komplekso šeimininkams kaimynystėje praverstų ne tik kokybiškas transporto mazgas, bet ir atliekamas papildomas žemės lopinėlis.

S.Lukošius neabejoja, kad sujungus Brastos gatvės ir Raudondvario plento sankirtą su Karaliaus Mindaugo prospektu ties Nemuno gatve, o nuo čia nutiesus „magistralę“ į Veiverių gatvės ir Europos prospekto sankryžą, tokia „arterija“ miestui būtų itin pravarti.

„Kad įsitikintume jos nauda, pirmiau reikia atlikti plataus masto tyrimą, Senamiesčio ir gretimų teritorijų transportinio aptarnavimo schemos studiją. Tai atsieitų ne tiek mažai, bet esu tikras, kad tam tikros verslo struktūros noriai prisidėtų prie šio projekto rengimo. Pasiskaičiavę sąmatas ir visus trasavimus, bent jau žinotume, kiek galime sau leisti. Juo labiau, kad šiuo metu neįsisavinama didelė dalis Europos Sąjungos teikiamų lėšų, tad mes, kauniečiai, galime parodyti didesnę iniciatyvą“, - kalbėjo S.Lukošius.

Imantis tokių grandiozinių projektų, neišvengiamai prireiktų vienur ar kitur pašalinti kliūtis - gyvenamuosius namus. Viena tokių vietovių - Linkuvos gatvė. S.Lukošius įsitikinęs, kad miesto savivaldybė turi pakankamai patrauklių vietovių, kuriose pastatytus būstus galėtų pasiūlyti vilijampoliečiams ar kitų kelių tiesimui reikalingų vietovių gyventojams: „Nesupraskite manęs klaidingai. Mes tikrai dar nesirengiame nieko griauti, o tik samprotaujame, svarstome įvairias galimybes, jokie sprendimai dar nepriimti ir trasa nesuprojektuota. Čia netgi ne artimiausių metų, o galbūt dešimtmečio planai. Kalbant apie Varnių gatvės tęsinį pro Linkuvos gatvę, veikiausiai ieškotume tam tinkamų plotų aplink Veterinarijos akademija, bet tiksliai dar nėra žinoma, kurie konkretūs būstai kliudytų. Reikia viską atlikti labai protingai.“

Rytinis pikas Kaune

„Kauno dienos“ žurnalistai penktadienį anksti ryte išbandė specialistų paminėtus maršrutus. Važiuodami rytinio miesto gatvėmis pro Vilijampolę ir Senamiestį, ieškojome didžiųjų spūsčių. Neprireikė nė pusvalandžio, kad įsitikintum, jog išties viena ryškiausių transporto „piktžaizdžių“ susidaro ties P.Vileišio tiltu iš Vilijampolės pusės ir kitame Neries krante, ties Jonavos gatvės pradžia. Tačiau nė vienoje spūstyje sustoję automobiliai neužtrukdavo daugiau poros minučių, tad ir vadinamieji „kamščiai“ šiuo atveju netenka tikrosios savo prasmės.

Apie 8 val. ilgesnė automobilių virtinė pastebėta judanti pro Rotušės aikštę Vytauto bažnyčios link. Kitame Aleksoto tilto gale prie šviesoforų taip pat išsirikiuodavo nemaža eilė, bet po kelių akimirkų ji kaipmat išnykdavo. Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo S.Lukošiaus žodžiai išties pasitvirtino - trumpalaikės Kauno spūstys savo mastais nė iš tolo neprilygsta sostinės „kamščiams“.