Stabdomas Kauno centrinio pašto pardavimas

Šiuo metu vykstantys jų pardavimo aukcionai atšaukiami, kol bus gautos tarpinstitucinės darbo grupės išvados, BNS pranešė Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė.

Kauno centrinio pašto aukcionas turėjo vykti gruodžio 18-19 dienomis., o pradinė pardavimo kaina siekė 3,3 mln. eurų.

Vilniaus centrinis paštas aukcione bus parduodamas už daugiau nei 10 mln. eurų.

Klaipėdos paštą nori įsigyti miesto savivaldybė – ji prašė stabdyti aukcioną. Kauno ir Vilniaus savivaldybės pastatų įsigijimo nesvarsto.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius spalį atšaukė Lietuvos pašto valdybą, o kaip vieną iš motyvų įvardijo jos sprendimą parduoti pastatus.

Lietuvos paštas norėjo parduoti pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes jų išlaikymas yra brangus, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.

Prieš Kauno pašto pastato pardavimą praėjusį pirmadienį kai kurie visuomeninkai surengė protestą, kuriame savivaldybė buvo raginama perimti paštą savo žinion.

Protestas dėl Centrinio pašto išsaugojimo

Buvusi Lietuvos pašto valdyba teigė, kad lėšos iš pastatų pardavimo yra būtinos pašto modernizavimui.

Kauno ir Klaipėdos pašto pastatai įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Dėl planų parduoti šiuos pastatus susirūpinimą yra pareiškusi Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO, Lietuvos restauratorių sąjunga.

1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

Šiame straipsnyje:

Kauno centrinis paštas

paštas

Lietuvos paštas

nebeparduodamas paštas