Išklausė instruktažą
Per šimtą įvairių profesijų ir amžiaus žmonių susirinko sodinti miško Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Dubravos regioninio padalinio Girelės girininkijoje.
Prieš prasidedant sodinimui miškininkai talkininkams paaiškino, kaip elgtis su specialiais įrankiais, kaip taisyklingai paruošti sodinuko šaknis, kokiu atstumu vienas nuo kito jie turi būti įterpiami į žemę.
Miškasodį Girelės girininkijoje koordinuojantis miško apsaugos specialistas Mindaugas Kriščiūnas patikslino, kodėl bus sodinami trijų rūšių medžiai – pušys, eglės ir beržai.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
„Atsižvelgiame į augavietes ir į pastaraisiais metais labai svarbią aplinkybę – žievėgraužio tipografo daromą žalą. Eglės prieš jį neatsilaiko, atsparesnės kenkėjams yra pušys, todėl sodinsime daugiau pušų – tris eiles pušų, viena – eglių, ir taip visame numatytame plote. Drėgnesnes vietas mėgstantys berželiai bus sodinami pakraščiuose“, – paaiškino miško apsaugos specialistas.
M. Kriščiūnas informavo, kad šiais metais visame Dubravos regioniniame padalinyje iš viso bus pasodinta 1 mln. 300 tūkst. sodinukų: pavasarį – 80 proc., likę – rudenį.
„Vertiname žmonių geranoriškumą, jų norą prisidėti prie gamtos puoselėjimo. Siekiame bendravimo, kad žmonės susidarytų teisingą nuomonę, kas yra miškininkas, koks mūsų darbas ir tikslai“, – pabrėžė pašnekovas.
Sodino kirtimų vietoje
M. Kriščiūnas atkreipė dėmesį, kad Girelės girininkijoje sodinimui parengtame plote prieš kelis metus buvo brandus miškas.
„Tai yra ketvirtos grupės ūkinis miškas. Tokių miškų paskirtis – užauginti kokybišką medienos produkciją. Pagal teisės aktus iškirstas miškas turi būti atkurtas per tris metus“, – paaiškino specialistas.
Pasak jo, iškirsto miško dirva buvo suarta, atversta velėna, suformuotos vagos.
„Čia turime 2,7 hektaro iškirstą biržę. Tam plotui iš viso paruošta 8 tūkst. 600 pušies, apie 4 tūkst. eglių ir 700 beržų sodinukų. Į miškasodį susirinkusiems žmonėms parenkame plotą, kuris yra sausesnis, šiek tiek patogiau jame dirbti, į kurį yra patogesnis privažiavimas“, – sakė miškininkas.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Atvyko keturračiais
Per trisdešimt žmonių į Girelės girininkija atvyko keturračiais.
„Į miškasodį atvykome su šeimomis, vaikais. Esame susibūrę į keturratininkų klubą, Į keturratį žiūrime kaip į priemonę, kuri mums padeda patirti gamtą, važinėti sunkiai įveikiamais keliukais bet kokiu oru. Keliaujame ir su vaikais. Mes nesame gamtos darkytojai. Kai kurių keturratininkų elgesys žmones piktina, bet tokių, kurie nesilaiko gamtos aplinkoje nustatytų taisyklių, yra nedaug ir jų mažėja“, – tvirtino vienas iš klubo narių Vytautas Banionis.
Pasak jo, sodindami medžius, keturratininkų klubo nariai siekia darbais prisidėti prie miško puoselėjimo.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Mišrūs miškai
Dubravos regioniniame padalinyje Nacionalinis miškasodis visuomenei šįkart vyko 3 vietose – Vaišvydavos, Girelės ir Karmėlavos girininkijose. Dalyvavo apie 300 žmonių. Buvo suplanuota pasodinti (atkurti) mišką 6,9 ha plote.
Dubravos regioninis padalinys patikėjimo teise valdo ir prižiūri valstybinius miškus, esančius Kauno, Jonavos rajonuose ir nedidelę dalį Prienų rajone esančių miškų. Iš viso – daugiau nei 53 tūkst. hektarų.
Dubravos regioninio padalinio teritorijoje vyrauja mišrūs spygliuočių su lapuočių priemaiša miškai, sausesnėse vietovėse yra ir grynų spygliuočių, o šlapiose ar užmirkusiose augavietėse vyrauja juodalksnynai, baltalksnynai, beržynai ar drebulynai.
Neramina kenkėjai
Dubravos regioninio padalinio miškus prižiūrintiems specialistams kelia nerimą pastaraisiais metais fiksuojamas agresyvus žievėgraužio tipografo plitimas.
„Šiuo metu eglynai yra nuolat apžiūrimi, žvalgomi. Naujų pažeidimų aptinkama nedaug, kadangi šis kenkėjas dar neskraido. Sekame Valstybinės miškų tarnybos teikiamas rekomendacijas ir kai tik kenkėjas pradės skraidyti (atšilus orams), bus taikomos visos priemonės pavojingo medžių liemenų kenkėjo žievėgraužio tipografo daromai žalai stabdyti“, – informavo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) komunikacijos specialistė Iveta Janušauskaitė.
VMU informavo, kad visi miškasodžio metu sodinami sodmenys yra išauginami VMU priklausančiuose moderniuose medelynuose, naudojant naujausias ir pažangiausias išauginimo technologijas. Sodmenims išauginti pasirenkamos genetiškai patikimos sėklos, kurios garantuoja kokybiškus miško sodinukus, ateityje tampančius gražiais miškais.
Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Kviečia švęsti
Šiemet miškasodžio organizatoriai kviečia švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį. „Kur oš tavo laisvės miškas?“, – klausia miškininkai.
Nacionalinis miškasodis – tai dešimtmečius gyvuojanti ir tradicija tapusi medžių sodinimo šventė, kuomet miškininkai kviečia visuomenę susipažinti su medžių sodinimo technologijomis, sužinoti apie miškininko darbą bei savo rankomis prisidėti prie šalies miškų atkūrimo ir įveisimo.
Naujausi komentarai