Dingęs koncertas

Gruodžio 31-osios popietę, karilionas Karo muziejaus sodelyje tylėjo – 49 varpai prabilo tik likus pusvalandžiui iki Naujųjų, vildamiesi, kad jau kitą dieną pasiklausyti jų skambesio ant medinių suolelių ir vėl pritūps ištikimiausi melomanai.

Deja, sausio 1-ąją susirinkę miestelėnai liko nieko nepešę – tylą muziejaus pašonėje vaikė gatve važiuojančių automobilių burzgimas ir spragsinti amžinoji ugnis.

Sulaužyta tradicija glumino ne tik varpų muzikos mylėtojus, kurie taip ir nesuprato, kodėl praėjusį savaitgalį nutilo istorinis Kauno karilionas. Bene labiausiai dėl pavogtų koncertų krimtosi karilionininkas Raimundas Eimontas.

"Likus kelioms dienoms iki Naujųjų pasiteiravau, kaip bus su sekmadieniniu koncertu. Kitame laido gale išgirdau atsakymą: pailsėk. Neslėpsiu, kiekvienas koncertas man – pinigai, miestui – graži tradicija, kaip ir sodelyje deganti amžinoji ugnis. Jos juk neužpučiame! Vis dėlto tąkart nurijau karčią piliulę, o visą kaltę suverčiau vidurnaktį besibaigiančiai sutarčiai", – paskutiniųjų metų dienų akibrokštą prisiminė muzikantas.

Jaučiasi apgautas

Tiesa, kur kas didesnis netikėtumas menininko laukė kitą dieną. Besiruošdamas tradiciniam šeštadieniniam prisilietimui prie varpų, R.Eimontas dirstelėjo į renginių grafiką. Didžiulei jo nuostabai, 16 val. koncerto gruodžio 31-osios sąraše nebuvo. Besibaigiančius metus vainikavo tik vienas varpų muzikos reveransas publikai – "Naujųjų belaukiant".

Tąkart nurijau karčią piliulę, o visą kaltę suverčiau vidurnaktį besibaigiančiai sutarčiai.

"Manęs paklausė, ar galėsiu koncertuoti naujametę naktį. Apskaičiavau, kad  man priklauso dirbti savaitgaliį, todėl nėra didelio skirtumo, lipti vieną ar du kartus į bokštą. Sutikau. Apie tai, kad popietės koncerto nebus, manęs niekas neinformavo", – karilioninkas neslėpė besijaučiantis apgautas.

Esą jei iš anksto būtų žinojęs apie panaikintus net du savaitgalio koncertus, šeštadienio vidurnaktį jis būtų atsisakęs lipti į bokštą.

"Galėjau sėdėti pas seserį", – puse lūpų apie žlugusius planus prasitarė pašnekovas.

Sugriovė planus

Ar istorinis Kauno karilionas skambės šį savaitgalį, R.Eimontas galėjo tik spėlioti.

Praėjusiais metais varpai į Karo muziejaus sodelį kviesdavo šeštadieniais ir sekmadieniais. Retsykiais karilionieriai juos prakalbindavo viduryje savaitės – repeticijų metu.

"Jei praleisdavau savo repeticijų dieną, kitos – kaip kompensacijos, jau negaudavau. Esame biurokratiniuose gniaužtuose – kiekvienas patekimas į bokštą labai komplikuotas", – ydingą sistemą peikė R.Eimontas.

2010-aisiais po ilgos pertraukos vėl prisilietęs prie karilioną užgaunančių klavišų, pirmosiomis sausio dienomis vyras apie savo ateitį kalbėjo taip pat miglotai.

"Dabar esu bedarbis, – padavęs paraišką konkursui į karilionininko vietą, R.Eimontas savaitės pradžioje dar nežinojo, ar taps vienu laimingųjų. – Karilionininkai sutartį sudaro metams, o šalia to dar kiekvieno mėnesio sutartį. Keista tvarka."

Nepagrįsti kaltinimai

"Kauno dienai" išlieta R.Eimonto nuoskauda gerokai nustebino Kauno menininkų namų vadovybę. Laikinasis vadovas Justinas Kalinauskas tikino, kad pagal galiojančią tvarką karilionininkai kiekvieną mėnesį teikia savo planus, o Kauno menininkų namai juos tvirtina. Todėl gruodžio mėnesio koncertų grafikas R.Eimontui esą buvo žinomas dar lapkričio 30 d. Tai liudija ir jųdviejų susirašinėjimo laiškai.

"Keista, kad paskutinę dieną žmogui iškilo problemų, kurių iki tol nebuvo", – pečiais gūžčiojo J.Kalinauskas.

Apie sausio mėnesio koncertų grafiką laikinasis vadovas negalėjo nieko pasakyti. Pastarųjų organizavimas esą yra ne jų prerogatyva. Pagal 2010 m. savivaldybės įpareigojimą tuomečiam vadovui Kauno menininkų namams patikėta tik atrinkti karilionininkus.

"Šiemet juos vėl turėsime du, – J.Kalinauskas ramino R.Eimontą dėl naujosios sutarties pasirašymo. – Išties problema – ne karilionininkų atrinkimas, problema ta, kad sudarydami sutartis mes negalime jiems pažadėti patogesnių sąlygų patekti į bokštą ir daugiau repeticijų. Pastatas su instrumentu priklauso ne mums, o Vytauto Didžiojo karo muziejui, su kuriuo mes neturime sudarę jokios sutarties."

Kaune gimęs ir augęs laikinasis Kauno menininkų namų vadovas neskubėjo atsakyti į klausimą, ar varpų muzika Karo muziejaus sodelyje turėtų skambėti dažniau. J.Kalinausko manymu, kalbant apie karilioną, svarbiau ne muzikos kiekybė, o jos kokybė.

"Norėtųsi, kad tai būtų tikslinga muzika. Jei žmonės klausytų ir mėgautųsi ja, kodėl gi ne?" – tikino pašnekovas.

Klijuos kraštines

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas neslėpė, kad šiuo metu susidomėjimas miesto karilionu nėra didelis – savaitgaliais Karo muziejaus sodelyje susirenka vos dešimt žmonių.

"Savivaldybė suinteresuota, kad būtų kuo daugiau varpų muzikos koncertų, tačiau groti vien tik tam, kad grotum, nėra tikslinga", – prieš tęsdamas pokalbį, S.Šliažas priminė kariliono istoriją.

Pasak jo, ilgus metus Karo muziejaus bokštas ir jame įrengtas karilionas turėjo kelis šeimininkus – priklausė Nacionaliniam M. K.Čiurlionio dailės muziejui, o pagal panaudos sutartį – Kauno miesto savivaldybei.

2009-aisiais pastatas su muzikiniu instrumentu perduotas Krašto apsaugos ministerijos žinion, o Vytauto Didžiojo karo muziejus tapo pagrindiniu šeimininku. Su kuriuo, deja, Kauno menininkų namai iki šiol neturi jokios sutarties, o bendravimas pagrįstas tik draugiškais santykiais.

"Tiesą pasakius, dabar yra toks neuždarytas trikampis: savivaldybė turi susitarimą su karo muziejumi, deja, muziejus neturi jokio susitarimo su Kauno menininkų namais. Turime uždaryti trikampį ir sudaryti aiškią schemą, – S.Šliažas vylėsi, kad savaitės pabaigoje vyksiančiame trišaliame susitarime dėl kariliono naudojimo ir tolesnių koncertų bus priimti visoms pusėms ir karilionininkams naudingi sprendimai. – Aišku viena, kad karilionas tikrai skambės."