Santykiai – nepakeliami

Buvusi daktarė Genovaitė Šustickienė 2019-ųjų liepą namą Vilijampolėje padovanojo sūnui Dariui. Kaip moteris pasakoja, tepraėjus keturiems mėnesiams po dovanojimo, santykiai su sūnumi netikėtai pašlijo, o jau po metų moteris kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti dovanojimo sutartį.

"Santykiai buvo geri. Tikrai negalvojau, kad taip nutiks. Jis taip gražiai mane apsuko. Aš gi turiu du vaikus, gal turėjau per pusę padalyti, bet jis sakė, kad seseriai nereikia, nes ji turi namą", – esą ir dukros vyras sūnui Dariui buvo sakęs, kad jiems nieko nereikia, mintimis atgal į praeitį grįžo G.Šustickienė.

Ji ligonė. Tai ji mus terorizuoja ir mes čia negalime gyventi.

Ji tikina svarsčiusi dovanoti sūnui pusę namo. "Tačiau jis taip zyzė ir sukvailino. Kalbėjo, kad tik nesijaudinčiau, žadėjo prižiūrėti, viskuo aprūpinti. Paėmiau ir pasirašiau pas notarą dovanojimo sutartį", – ašaras braukė G.Šustickienė.

Dovanojimo sutartyje numatyta, kad moteris uzufrukto teise lieka gyventi dovanotame name ir naudojasi juo iki mirties. Kitų sąlygų sutartyje nenumatyta.

Anot G.Šustickienės, dar 2019 m. lapkritį santykiai su sūnumi pasidarė nebepakeliami – esą jis ėmė visokiais būdais tramdyti mamą. Necenzūriniai ją žeminantys žodžiai, gestai, neretai ir fiziniai veiksmai, pasak moters, tapo kone kasdienybe.

Santykiams apibūdinti moteris papasakojo vieną istoriją. Gaidį ir kelias vištas ji buvo parsivežusi iš kaimo ir augino sūnui dovanoto namo kieme. Vieną dieną sulaukė staigmenos. "Jis nukirto gaidžiui galvą, padėjo ant rudos lėkštutės, atnešė man ir sako: "Matai, kas tavęs laukia?" Buvau užsiauginusi pomidorų, agurkų. Viską sukapojo. Nieko nesakiau", – pasakodama tramdyti ašaras stengėsi G.Šustickienė.

Policijos vizitai

Egzekucija gaidžiui ir sunaikintos daržovės, kaip leido suprasti G.Šustickienė, tebuvo įžanga į kitus jai nepriimtinus sūnaus veiksmus. Moters skambutis sūnui telefonu baigėsi smūgiu per veidą.

"Kartą pakilo kraujospūdis. Skambinau paprašyti, kad nupirktų vaistų, bet jis neatsiliepė, o grįžęs namo, kai sėdėjau ant sofos, trenkė per veidą, tempė už ausies, net auskarą sulamdė – ausis ištino. Aš net nežinau, už ką jis man trenkė. Svarsčiau išsiimti pažymą dėl sužalojimų, bet man buvo gėda prieš kolegas. Juk visi sakys: kaip aš jį išauklėjau, kad jis taip daro?" – tęsė pasakojimą buvusi gydytoja G.Šustickienė.

Procesas: Kauno apygardos teismas atmetė moters prašymą panaikinti namo dovanojimo sutartį, tačiau šis sprendimas apskųstas Apeliaciniam teismui. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Policijos vizitai namuose taip pat tapo dažnesni. Teismo dokumentuose minima, kad, pagal policijos pateiktą skambučių ataskaitą, santykiams atšaldyti policija buvo kviesta aštuonis kartus. Pagalbos šaukėsi ne tik G.Šustickienė, bet ir sūnus Darius.

Kartą, atvykus policijai, buvo iškviesta ir greitoji pagalba. Pasak G.Šustickienės, sūnus atvykusiesiems pareiškė, kad mama keistai elgiasi, laksto po namus, rėkia, galimai neadekvati, todėl reikia vežti į ligoninę. Tačiau po ramaus moters pokalbio su medikais niekas niekur jos neišvežė.

Moteris įtaria, kad šis iškvietimas buvo sūnaus jai rengiamos pinklės siekiant gauti jos neva neadekvatumą patvirtinančią gydytojų pažymą.

Erdviame trijų aukštų name G.Šustickienei skirti du nedideli kambariai. Moteris skundėsi, kad ji net televizoriaus nebeturi – esą sūnus išnešė. Durys į garažą, kur laikomi jos konservai, medus, šaldiklis su maistu, užrakintos. Kaip ir patalpa, kurioje yra moters batai, drabužinė.

Labiausiai ją šokiravo, kad sūnus namo viduje įrengė vaizdo stebėjimo kameras. G.Šustickienė sako, kad tai ne kas kita kaip psichologinis spaudimas. Negana to, moteris negali pasikviesti į svečius dukros su anūkėmis, savo draugų. Name taip pat gyvena sūnaus sugyventinė ir trys jų dukros.

Barniai – ne pagrindas

G.Šustickienė tikina, kad kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties nutraukimo ryžosi ne iš karto – esą dar prašė sūnaus grąžinti jai pusę namo, tačiau prašymas liko neišgirstas, dingo ir ramios senatvės viltis.

Teismo sprendimas moteriai taip pat nebuvo palankus. Kauno apygardos teismas atmetė G.Šustickienės prašymą panaikinti dovanojimo sutartį. Motyvas – galima kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties nutraukimo atitinkamais Civilinio kodekso pagrindais, tačiau kodeksas konkrečiai nedetalizuoja, kokie apdovanotojo, šiuo atveju sūnaus, veiksmai laikytini griežtai smerktinais moralės požiūriu.

Tačiau jis taip zyzė ir sukvailino. Kalbėjo, kad tik nesijaudinčiau, žadėjo prižiūrėti, viskuo aprūpinti. Paėmiau ir pasirašiau pas notarą dovanojimo sutartį.

Teismas pažymėjo, kad Konstitucijoje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juo senatvėje ir tausoti jų palikimą, tačiau bet koks tarpusavio santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti ginčijamą sutartį. Kitaip esą gali susidaryti situacija, kad kiekvienąkart susipykus ar kilus konfliktui gali būti naikinami nekilnojamojo turto sandoriai, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumo principui.

Teismo sprendime minimas ir notarės paaiškinimas, kad dėl namo dovanojimo kreipėsi G.Šustickienė, kuriai esą buvo suteikta visa informacija, kad, nuosavybę perleidžiant dabar, o ne po mirties, yra galimybė sutartį pasirašyti su uzufruktu tam, kad maksimaliai apsaugotų dovanotoją, ypač kai ji yra garbaus amžiaus.

G.Šustickienė neslepia apmaudo, kad teismas, nagrinėdamas jos prašymą panaikinti dovanojimo sutartį, nevertino garbaus amžiaus moters pusę palaikančių liudytojų – dukros, jos artimo draugo ir kito šeimos draugo parodymų dėl galimo neobjektyvumo. O štai namą remontavusių darbininkų, kaimynių parodymai buvo priimti kaip objektyvūs.

Vieną iš G.Šustickienės sūnaus Dariaus išsakytų nepasitenkinimo argumentų, esą mama internete ieško pažinčių ir į namus vedžiojasi vyrus, teismas pripažino kaip Dariui tikrai galėjusią nepatikti aplinkybę.

G.Šustickienė, reaguodama į tokius priekaištus, tik atsiduso – esą nesivedžioja ji jokių vyrų. Turi 86-erių draugą, pas kurį dabar Vilniuje ir glaudžiasi. Moteris neslėpė, kad keletą kartų vilnietis draugas buvęs pas ją namuose, tačiau sūnus jį išvarė. Draugės prašymu, mėnesiui pagyventi į vieną kambarį buvo įleistas kitas vyras, tačiau tai su sūnumi esą buvo suderinta.

Moteris stebėjosi, kad teismas susikoncentravo į tai, kiek sūnus pinigų investavo į namą, o ne į tai, ką pasakoja ji apie patiriamas nuoskaudas, aplinkybes, kurias gali patvirtinti dukra, draugai ir skambučiai į policiją.

"2020 m. pavasarį parvažiavau į namus ir jis atėjo į svetainę pavalgyti. Stipriai kosėjo, bet nieko nesakė. Pasirodo, jie visi sirgo koronavirusu. Aš užsikrėčiau. Labai sunkiau sirgau. Užkrėčiau dar kelis žmones. Kaip šitaip galima?" – liejo nuoskaudas G.Šustickienė.

Kameros dėl saugumo

Su "Kauno diena" sutiko pasikalbėti ir G.Šustickienės sūnus Darius. Vyro versija – mama viską išsigalvoja. "Ji ligonė. Tai ji mus terorizuoja ir mes čia negalime gyventi", – telefonu pareiškė Darius.

G.Šustickienės sūnus tvirtina turėjęs butą, kurį pardavė tam, kad galėtų įrengti namą. Esą visas už butą gautas lėšas ir santaupas investavo į jam padovanotą namą. Vyras neneigia, kad namą, dar gerokai iki jam apsigyvenant, kažkiek tvarkė sesuo, tačiau jis nebuvo iki galo įrengtas. Kai atsikėlė čia gyventi, teko praktiškai viską keisti ir iš naujo įrengti.

Anot Dariaus, mama prie šių išlaidų neprisidėjo, o supyko tada, kai jis papriekaištavo dėl į namus parsivedamų senukų. "Pradėjo senukus slaugyti. Vienu metu iš visos Lietuvos tempė senukus – kai pasakiau, kad gal užtenka tų nemokamų senelių namų, tai pasidarėme blogi", – aiškino Darius.

Vyras turėjo paaiškinimą ir gaidžio galvos istorijai. "Ji iš kaimo prisivežė vištų, o tas gaidys nuolat triukšmavo, kaimynai pradėjo pykti ir ji pati sakė, kad tam gaidžiui reikia kirsti galvą. Paėmiau vieną dieną ir nukirtau galvą, o ji išvartė, kad kita, kuriai taip atsitiks, bus ji. Tai ar mieste vištas laikyti? Vaikšto po vištų š... ir paskui su tais pačiais batais – po kambarius. Nesupranta žmogus tvarkos", – liejosi Darius.

Vyras pasakojo ne mažiau kaip penkis kartus ėjęs į policiją aiškintis dėl mamos skundų, kuriuos esą ji išgalvoja, todėl ir įrengė name vaizdo stebėjimo kameras.

"Mes neturime ką slėpti. Kameras įrengėme dėl savo saugumo, kad negalėtų mūsų apskųsti, kad ranką spaudžiame ar dar kažką darome. Trenks vieną dieną galvą į sieną ir mes liksime kalti. Ji skundžiasi, kad viskas dingsta, kažkas kažką paima. Duris rakiname, nes ji neša, kas papuola. Vieni tempia į namus, o ji – iš namų. Čia yra mano namai, man net policija patarė užsirakinti. Mes išvažiuojame, o ji lenda, knisasi, ima", – aiškino vyras.

Dukros palaikymas

Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas G.Šustickienės prašymą panaikinti dovanojimo sutartį, nevertino dukros Dijanos parodymų, nes jie buvę emocionalūs dėl nesutarimų su broliu. Kaip ir teisme, taip ir "Kauno dienai" Darius aiškino, kad esą tokiam mamos elgesiui įtaką daro sesuo.

Kalbėdama su "Kauno diena" G.Šustickienės dukra Dijana tik atsiduso. "Tai jis nesusitupėjęs ir nežino, ko nori", – tačiau daugiau pasakoti apie pasirinktą brolio gyvenimo būdą nesileido. G.Šustickienės dukra tikino, kad po incidentų su broliu mama jai visada skambina, pasakoja ir verkia.

Dukra faktiškai atkartotojo mamos versiją apie susiklosčiusią situaciją ir neslėpė, kad daugelį aplinkybių žino iš mamos pasakojimų. Dijana kategoriškai neigė versiją, kad mama į namus vedžiojasi vyrus. "Ji turi draugą, su kuriuos gali pasikalbėti, kartu nueina į parduotuvę, nes kitaip  viena sėdėtų. Aš į tuos namu neinu, nes brolis mane išvijo", – aiškino Dariaus sesuo.

Dukra jautriai ir švelniai atsiliepė apie į aštuntąją dešimtį įkopusią mamą – esą ji tikrai ne kažkoks blogas, o geras ir minkštas žmogus. "Man labai jos gaila, bet ji pati pasirinko ir taip pasielgė", – apie mamos sprendimą sūnui padovanoti namą kalbėjo Dijana.

Vis dėlto dukra negailėjo kritikos broliui – esą, kad ir kokia mama būtų, šitaip elgtis kaip jis, kai pyktis kartais perauga ir į fizinius veiksmus, negalima.

Apeliaciniam teismui pateiktame skunde G.Šustickienė išsakė savo abejonę Kauno apygardos teismo sprendimu. Kadangi bylos medžiaga susijusi su motinos ir sūnaus tarpusavio santykiais, būtent tokio pobūdžio bylose ne kas kitas, o tik tiesiogiai įtemptus santykius matę žmonės, o paprastai tai būna šeimos nariai ar artimi draugai, gali paliudyti bylai reikšmingas aplinkybes.

Komentaras

Raimonda Lazauskienė, "Advocatera" advokatė. Vilmanto Raupelio nuotr.

Mama, dovanodama namą savo sūnui, perleido nuosavybės teises į jį, tačiau dovanojimo sutartimi buvo nustatytas uzufruktas. Vadinasi, ji savo gyvenimo trukmei ar kitam apibrėžtam terminui turi teisę naudotis svetimu daiktu, šiuo atveju – namu. Uzufruktas nėra atlygintinas, tačiau uzufruktorius privalo uzufrukto objektu rūpintis, savo lėšomis jį išlaikyti ir remontuoti, kiek tai būtina objekto normaliai būklei užtikrinti, mokėti mokesčius, jeigu sutartis ar įstatymas nenumato kitaip.

Įstatymas numato, kad uzufruktorius turi teisę naudoti daiktą taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta – kaip tai darytų pagal paskirtį rūpestingas savininkas. Nustatant uzufruktą, uzufruktoriui gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios neprieštarauja daikto naudojimui pagal paskirtį. Uzufruktu asmuo įgyja teisę objektą valdyti ir juo naudotis, tačiau neturi teisės juo disponuoti, t.y. mama šiuo atveju turės teisę gyventi bute, tačiau negalės jo parduoti, išnuomoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims.

Tuo atveju, jei sutartyje nenustatyta, kokia dalimi yra suteikta teisė naudotis uzufrukto objektu, uzufruktorius gali naudotis visu objektu. Svarbu pažymėti, kad pas asmenį, kuris uzufrukto teise gyvena kitam asmeniui priklausančiame turte, gali lankytis kiti tretieji asmenys, tačiau jie neturi teisės tame objekte gyventi. Uzufrukto teisė yra nustatoma konkrečiam asmeniui ir ji negali būti perleidžiama.

Pažymėtina, kad uzufruktas yra daiktinė teisė, todėl, net ir pasikeitus buvo savininkui, uzufruktas, nustatytas mamai, pasiliktų. Vienas iš uzufrukto pasibaigimo pagrindų yra uzufrukto panaikinimas teismo sprendimu. Teismas gali panaikinti uzufruktą, kai uzufruktorius pažeidžia teisės aktuose įtvirtintas pareigas tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti uzufruktą. Pastebėtina, kad uzufruktas panaikinamas tik ypatingais atvejais, kai uzufrukto objekto naudotojas iš esmės pažeidžia savininko interesus arba naudotis uzufrukto objektu iš viso nėra galimybių.