Pereiti į pagrindinį turinį

Sutelkti, išjudinti ir nustebinti pačius save (Metų kaunietės rinkimai)

2021-03-20 03:00
DMN inf.

Vienas lauke – ne karys, bet pakanka vienos žiežirbos, vienos energingos, kūrybingos moters, kad pasikeistų visos bendruomenės gyvenimas.

Eglė Targanskienė (kairėje), Vilma Litvaitienė (dešinėje)
Eglė Targanskienė (kairėje), Vilma Litvaitienė (dešinėje) / Vilmanto Raupelio, asmeninio archyvo nuotr.

06. EGLĖ TARGANSKIENĖ – Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė pagarbos nusipelnė už nepailstamą kultūros puoselėjimą ir sklaidą pakaunėje, už idėją įamžinti Kauno marių dugne likusių kaimų atmintį marių pakrantėje pastatant iš vandens išnyrančias skulptūras.

Po teatro režisūros studijų prasidėjusį kūrybinį kelią E.Targanskienė vadina labai įvairiu – jis vingiavo nuo televizijos, radijo žurnalistikos iki renginių organizavimo.

Pradėjusi dirbti Samylų kultūros centre, ji susidūrė su kai kurių žmonių požiūriu, kad kultūros centrų renginiai neverti dėmesio. "Ir dabar tokių skeptikų yra, bet į juos nekreipiu dėmesio. Darau tai, kas man pačiai yra be galo įdomu. Jeigu pats žmogus nedega idėja, jis ir kito nesudomins", – kalbėjo E.Targanskienė.

Pakaunės kultūros renginiams labai sudėtinga konkuruoti su miesto, tad stengiamasi akcentuoti ne žymių grupių, atlikėjų koncertus, menininkų, teatrų pasirodymus, o bendruomenės buvimą kartu.

"Stengiamės džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką turime: vieni kitus, autentišką vietovių istoriją, tradicijas. Jomis pavyksta sudominti daugybę žmonių", – pasakojo organizatorė.

Svarbiausiu projektu ji įvardijo kasmet vykstantį renginį "Pėdos marių dugne", skirtą Kauno marių dugne užlietiems kaimams atminti. Įvykiui – jau daugiau kaip 60 metų, tačiau iki šiol jis nepalieka abejingų. Užtvenkus senąją Nemuno vagą ir suformavus Kauno marias, po vandeniu atsidūrė apie 35 kaimai, virš 700 sodybų, tarp jų – ir etnografinių. Priverstinai iškraustomiems gyventojams teko net perlaidoti artimuosius.

Stengiamės džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką turime: vieni kitus, autentišką vietovių istoriją, tradicijas.

"Užlieti kaimai mūsų krašte buvo minimi nenutrūkstamai visus dešimtmečius", – sakė E.Targanskienė. Jai pradėjus dirbti Samylų kultūros centre, minėjimas virto didžiuliu kultūriniu renginiu, pritraukiančiu daugybę žmonių.

"Negaliu vien sau prisiskirti visų nuopelnų. Bendruomenė įdėjo labai daug pastangų. Kiekvienais metais pristatome ką nors naujo. Vienais metais, pavyzdžiui, – šiaudų kaimą iš marių dugno, kitais – vestuves iš marių dugno ir pan.", – dėstė E.Targanskienė. Pernai Kauno marių pakrantėje įrengtos iš vandens išnyrančios skulptūros, sulaukusios itin didelio dėmesio ir gausybės lankytojų.

Eglės ir jos bendraminčių dėka kitų metų renginys "Pėdos marių dugne" įtrauktas į "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" pagrindinių renginių sąrašą.

Įamžintos ir dainos iš marių dugne nuskendusių kaimų. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija tapo Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvado dalimi. Šiemet E.Targanskienė į jį sieks įtraukti renginį "Pėdos marių dugne".

E.Targanskienės iniciatyva pernai atsirado dar viena patraukli renginių vieta – Saulėlydžio amfiteatras Girionyse.

20. VILMA LITVAITIENĖ – Narsieč̌ių̨ bendruomenės vadovė̇, subūrusi stiprią ir šiuolaikišką bendruomenę, su bendraminčiais neįtikėtinai pakeitusi šios Kauno vietos visuomenines erdves, laisvalaikio galimybes, paskatinusi įvairių edukacinių ir savitarpio pagalbos iniciatyvų.

"Nuomonių – šimtas, sunku visas suderinti, bet kitaip negaliu", – teigė V.Litvaitienė, mums pakartodama tą patį, ką ir kitiems, besiteiraujantiems, kam jai reikia tokios veiklos, kuri neatlygintina ir reikalauja daug energijos, laiko.

Bendruomenės veiklą moteris apibūdino taip: nemokame šokti, dainuoti, tik darome darbus. "Žmonėms patinka matyti rezultatą, galbūt todėl ir sulaukėme tiek daug bendraminčių", – svarstė aleksotiškė.

Aleksoto seniūnijoje esantys Narsiečiai per pastaruosius kelerius metus tapo sunkiai atpažįstami. Juos apžvelgti labai patogu nuo Narsiečių kalno, ant kurio plevėsuoja Lietuvos istorinė vėliava, o po ja pastatyti  keli suoliukai.

Visa tai ir dar daug kitų gerų dalykų atsirado, kai V.Litvaitienė kartu su bendruomene pradėjo telkti gyventojus. Tačiau pati pradžia yra tuomet naujakurės, nieko aplink nepažinojusios Vilmos įkurta Narsiečių feisbuko grupė, skirta informacijai, susijusiai su gyvenviete, skleisti. Iš pradžių ji suko galvą, kaip susipažinti su aplinkiniais, nes neįsivaizdavo savęs nebendraujančios su kaimynais. Grupė, pradėta kurti nuo trijų narių, šiuo metu yra išsiplėtusi iki 1,3 tūkst. žmonių.

Susitelkus bendruomenei ir įkūrus asociaciją, galinčią pretenduoti į projektams skirtas lėšas, imtasi atnaujinti viešas erdves ir aktyvaus laisvalaikio zonas, po to pasipylė edukacijos, renginiai ir kitokios iniciatyvos. Prireikė daug bendrų jėgų, taip pat ir fizinių, įvairiems darbams atlikti, tad bendruomenės pasirinktas šūkis "Kartu galime daug daugiau!" – labai taiklus ir labiausiai atsispindi aplinkoje.

Kartu galime daug daugiau!

Atsirado ne tik kalnas, džiuginantis pramogomis žiemą, bet ir lauko treniruokliai, tinklinio aikštelė, e.parduotuvėlė su vietinių gyventojų gaminiais, knygų namelis, Kalėdų pašto dėžutė.

Laisvalaikio zonos, kuri įkurta prie Vyčio Kryžiaus gatvės liepų alėjos, vienas akcentų – kartu su "Fluxus Labas" sukurtas ir įgyvendintas "Energijos ratas" – ratas basoms kojoms S.Kneippo takelio principu. Šalia – sūpynės, stalo teniso stalas.

Bendras fizinis darbas įgyvendinant kurį nors iš sumanymų ne tik aplinką daro jaukesnę, bet ir tapo galimybe dar labiau suvienyti bendruomenę.


Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

PORTALAS: portale kauno.diena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė" (kaunodiena.lt/mk). Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Nuo kovo 16 d. iki balandžio 8 d. 12 val. balsuodami išrinksite dešimt šio titulo verčiausių kauniečių.

Balandžio 10 d. paskelbsime dešimtuką ir tęsime balsavimą iki balandžio 22 d. 12 val.

Balandžio 24 d. paskelbsime finalinį pretendenčių šešetuką.

Nuo balandžio 24 d. iki gegužės 10 d. 12 val. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite nugalėtoją.

Gegužės 11–13 d. susumuosime rezultatus.

Gegužės 14 d. Metų kaunietę paskelbsime finaliniame renginyje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų