„Tai dar vienas sielovados projektas. Mes galime nupirkti vaikinams saldainių paketus ar šiltas kojines, tačiau norėjome, kad būtų ne tik daiktai, bet ir meilės, dovanos ir dėkingumo patirtis, nes ji keičia žmogų, jo nuostatas“, – sako Kauno tardymo izoliatoriaus resocializacijos specialistė, su nuteistais nepilnamečiais dirbanti sielovadinį darbą, sesuo Fausta Palamaitė SF.

Vaikinams buvo pranešta, kad jie gali parašyti laišką nepažįstamam žmogui, laiške papasakoti kažką gero apie save, savo pomėgius, palinkėti žmogui gražiausių dalykų ir paprašyti dovanos, kurios vertė būtų apie 5 eur. „Iš viso 21 laiškas pasiekė mano rankas. O norinčiųjų vaikinams paruošti dovanas išties nustebino – paskelbus apie tai feisbuke, per keletą valandų atsirado apie 60 žmonių. Pirmiems 21 buvo išsiųsti vaikinų laiškai, o kiti geradariai nukreipti į Kauno hospisą, jei jiems norisi gerumą parodyti paliatyviems ligoniams“, – apie idėją ir pasiruošimo procesą pasakojo sesuo Fausta.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jos, vaikinai prašė saldumynų, pirštinių, kepurės, kojinių, firminio šampūno – paprastų ir praktiškų dalykų, kurių nėra įsigyti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje.

„Prasidėjo nesibaigiantys jautrūs susirašinėjimai su žmonėmis, panorusiais pradžiuginti nuteistuosius, ne tik apie tai, ką dėti, ko ne, kur vežti, nešti ir siųsti, bet išgyvenimo, jausmų pasidalijimai. Daug kas dėkojo už galimybę, kad gali prisidėti, kad Kalėdos dėl to tapo kitokios“, – kad tokia sielovadinė akcija palietė ne tik nuteistųjų, bet ir pasiryžusiųjų dovanoti širdis, džiaugiasi sesuo Fausta.

Jis pasidalijo ir dviem ypač jautriomis ir sukrečiančiomis istorijos. „Viena 40–50 amžiaus moteris, su kuria labai daug bendravau, susirašinėjau, kalbėjomės apie šį dovanojimo stebuklą, pranešė, kad jau išsiuntė siuntinėlį, o kitą dieną išėjo pasivaikščioti ir staiga netikėtai mirė. Ši istorija be galo sukrėtė. Ir dar nesibaigė...“ – pasakojo sielovadininkė.

Norėjome, kad būtų ne tik daiktai, bet ir meilės, dovanos ir dėkingumo patirtis, nes ji keičia žmogų, jo nuostatas.

Antroji istorija, anot jos, dar jautresnė. Moteris pasakojo, kad jos giminėje prieš daug metų buvo nužudytas 18-metis vyras. Ruošdama dovaną nuteistam vaikinui Kauno tardymo izoliatoriuje ji ypatingu būdu susitaikė su nežinomu žudiku, atleido savo širdyje ir tarsi jam pačiam, užprašė Bažnyčioje maldą už vaikiną.

„Kadangi žmonių prašėme dvasiniu būdu pakviesti prie Kūčių stalo savo globotinį, ne vienas pasakojo, kaip ruošdami dovaną meldėsi už jaunuolį, kad ši dovana jam būtų Dievo meilės patirtis. Kadangi vaikinai parašė laišką savo geradariui, geradariai irgi buvo raginami parašyti laiškus, tad viena moteris prisipažino – tai sunkiausia šios dovanos užduotis, bet, pasitelkusi pagalbą, ji įveikė iššūkį“, – pasakojo F.Palaimaitė.

Na, o dovanos, likus dar gerokai daugiau nei savaitei iki Kūčių, ėmė plaukti į įstaigą. „Labai sujaudino toks žmonių jautrumas ir atsiliepimas – padovanoti su meile savo bendrystę jaunimui“, – prisipažįsta sesuo Fausta, pati labai jautriai išgyvenanti šią sielovadinę akciją.

Dovanų įteikimas vyko Kūčių dieną, su malda, Kauno tardymo izoliatoriaus koplyčioje ir tapo tikru meilės stebuklu – tiek nuteistiems jaunuoliams, tiek geradariams – nors pastarieji ir negalėjo patys įteikti dovanų, buvo kartu mintyse ir maldoje.

Pasak Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Aniulio, kiekvienais metais kalėdiniu laikotarpiu įstaigoje organizuojami šventiniai renginiai. Tiesa, šie metai buvo kitokie, pateikę nemažai iššūkių, ir užvėrę duris į įstaigą savanoriams ir visuomenininkams, kurie talkino

darbuotojams nuteistųjų resocializacijos procese. „Vis tik sunkmetis davė patirties ir, užsivėrus durims, atvėrė langus“, – pastebėjo R.Aniulis.

Pasak jo, itin aktyviai ir kūrybiškai bendravimo būdų su visuomene sąvoką praplėtė resocializacijos skyriaus specialistė, sielovadininkė F.Palaimaitė, kuri ne tik kūrė nuteistiesiems ir suimtiesiems galimybes bendrauti ir socializuotis, išreikšti save, bet ir organizavo Kalėdinį stebuklą – projektą „Laiškas – Dovana – Padėka“.

„Fausta pasirodė esanti ne tik puiki sielovados, bet ir logistikos specialistė, kuri sklandžiai ir efektyviai koordinavo šį procesą“, – džiaugėsi R.Aniulis.

Jis pasakojo, kad įstaigoje šiuo šventiniu laikotarpiu, laikantis visų karantino rekomendacijų, organizuotos įvairios laisvalaikio veiklos ir šventinės akcijos. Džiugu, jog į tai įsitraukė ir dauguma darbuotojų bei pareigūnų. „Pavyzdžiui, siekiant puoselėti tradicijas bei ruošiantis didžiausioms metų šventėms, bausmę atliekantys nuteistieji įstaigoje esančiame gamybiniame pastate kepė kūčiukus, kuriuos gražiai supakavo, o švenčių išvakarėse jie buvo įteikti visiems įstaigoje esantiems nuteistiesiems, suimtiesiems. Be to gruodžio 23 d. įstaigoje buvo organizuota šventinė popietė laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nepilnamečiams. Popietės metu, kiekvienam auklėtiniui buvo dovanojami vardiniai žaisliukai, kuriuos kabindami ant šventinės eglutės, šie išsakė pasižadėjimus kitiems metams: „negauti nuobaudų“, „kruopščiai tvarkytis kambarį“, „įsiklausyti į patarimus“, „dažniau parašyti laišką mamai (artimajam)“, „išėjęs į laisvę tęsiu mokslus“, „sieksiu išėjęs įsidarbinti“ – pasakojo R.Aniulis.

Asmeninio archyvo nuotr.

„2020-ieji metai tikrai buvo reikšmingi išmoktomis pamokomis, atrastomis naujomis galimybėmis. Žengiame per metų slenkstį su džiaugsmu ir įgyvendinta siekiamybe – tai pirmi metai, kai įstaigoje užfiksuotas mažiausias skaičius čia bausmę atliekančių nepilnamečių – 46. Kol kas sunku pasakyti, ar šią nepilnamečių nuteistųjų (suimtųjų) skaičiaus mažėjimo tendenciją lemia bausmių sistemos liberalizavimas, teismų sprendimai ar savivaldos požiūrio pokyčiai, bet šie, kad ir statistiniai rezultatai, taipogi itin džiugina“, – pridūrė Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas R.Aniulis.