Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė „Kauno dienai“ pažymėjo, kad ES valstybės privalo vykdyti maisto švaistymo prevenciją ir iki 2025 m. siekia sumažinti maisto atliekų kiekį 30, o iki 2030-ųjų – 50 proc.

Jau nuo 2024 m. sausio įsigalios ES direktyva, reikalaujanti iš bendro atliekų srauto atskirti biologines (maisto, virtuvės ir žaliąsias) atliekas, todėl tvarkytojai turi iš anksto pasirūpinti tinkamu šių atliekų surinkimu. Ne išimtis ir Kauno savivaldybė.

„Aplinkos ministerijos parengtame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane numatytos užduotys savivaldybėms iki 2023 m. gruodžio 31 d. įdiegti atskirą biologinių atliekų surinkimą.

Daugelis savivaldybių ateityje planuoja maisto, virtuvės šiukšles rinkti kartu su žaliosiomis atliekomis, o Kaune jau dabar atskirai renkamos žaliosios atliekos, iš kurių gaminamas kompostas“, – pasakojo R.Savickienė.

Pasak Aplinkos skyriaus vedėjos, 2024 m. Kaune maisto, virtuvės atliekoms turėtų atsirasti specialūs konteineriai.

„Šiuo metu kartu su kitomis Kauno regiono savivaldybėmis analizuojame visas galimybes“, – apie tai, kad šioms atliekoms surinkti gali būti pasitelkti ir kitokie būdai, užsiminė R.Savickienė.

Nors ES direktyva dar neįsigaliojo, Kaune ir taip galima rūšiuoti nemažai atliekų. Daugiabučių kiemuose įrengti atskiri buitinių atliekų, plastiko, popieriaus ir stiklo konteineriai. Žaliąsias atliekas daugiau kompostuoja kauniečiai, gyvenantys nuosavuose namuose. Jas taip pat galima atvežti ir į kompostavimo aikštelę, įsikūrusią Nemajūnų g. 15A.

„Jei gyventojai neturi galimybės tai padaryti patys, gali sudaryti sutartį su UAB „Kauno švara“, kuri suteikia tokių atliekų išvežimo paslaugas“, – dar vieną galimybę, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas, įvardijo R.Savickienė.