„Ministerija vertino įvairias galimybes įsikurti skirtingose patalpose Kaune, tačiau šiuo metu galimybė įsikurti Kauno centrinio pašto patalpose nėra svarstoma“, – pranešime spaudai teigė žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.
Tokią poziciją ministerija išplatino po to, kai apie Žemės ūkio ministerijos įsikūrimą pašto pastate užsiminė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių statinių.
Žemės ūkio viceministro teigimu, šiuo metu baigiamos rengti ir derinti viešojo pirkimo konkurso sąlygos būsimų ministerijos patalpų nuomai.
Ministerija vertino įvairias galimybes įsikurti skirtingose patalpose Kaune, tačiau šiuo metu galimybė įsikurti Kauno centrinio pašto patalpose nėra svarstoma.
Žemės ūkio ministerija į Kauną turėtų būti perkelta kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Kultūros ministras antradienio rytą pareiškė, kad remonto reikalaujantis Kauno centrinis paštas gali būti panaudotas į Kauną perkeliamos Žemės ūkio ministerijos reikmėms.
„Kalbėjome apie įvairius variantus, kas taptų to pastato valdytojas. Galbūt tai sietųsi ir su Žemės ūkio ministerijos perkėlimu į Kauną, galbūt būtų kitos institucijos. Tai yra dar svarstymo stadijoje, bet manau, turėti Kaune, centre, tokį pastatą valstybės administracijos institucijoms... tikrai atsirastų, kas būtų valdytojas“, – antradienį LRT radijui sakė Mindaugas Kvietkauskas.
Anot jo, svarbiausia, kad unikalus tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys liktų atviras visuomenei.
Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių statinių.
Pašto rūmams gavus kultūros paminklo statusą, jis galės būti įrašomas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą ir tuomet bus galima pradėti rūmų paėmimo visuomenės reikmėms procesą.
Šiuo metu pastatą valdo Susisiekimo ministerijai pavaldus Lietuvos paštas.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta po to, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.
Naujausi komentarai