Nerimas dėl vieno žymiausių Kauno pastatų. Prieš devynerius metus už 1,5 mln. litų restauruota Rotušė ima skilinėti. Daug plyšių atsirado ir viduje, ir išorėje. Be to, prabilta ir apie svyrantį jos bokštą.

Jau reikia remonto

Kultūros ministerija Kauno rotušę neseniai pasiūlė įtraukti į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Naujasis statusas suteiktų daugiau galimybių gauti ES finansinę paramą, o jos tikrai prireiks.

"Esame parengę projektą dėl Rotušės vidaus renovacijos ir pritaikymo – daug kas čia yra pasenę, susidėvėję. Miesto biudžetui tai būtų nepakeliama našta, galime tikėtis nebent europinių lėšų", – pasakojo Rotušėje įsikūrusio  savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Reprezentacinio pastato išorė neseniai buvo atnaujinta, tačiau prieš mėnesį pastebėta, kad sutrūkinėjo sienos.

"Oho, koks čia plyšys. Ir, matot, jis eina išilgai, beveik per visą sieną aukštyn", – rodė į vieną išorinių Rotušės sienų pastato ūkvedys Albertas Jakštas.

"Va, žiūrėkite, kaip atrodo kampas. Čia plyšys jau palangę laužia. Čia viskas griūva. Greitai iš čia reikės evakuotis", – dairydamasis jau viduje ekskursiją tęsė A.Jakštas ir šyptelėjo į kolegą, kurio darbo vieta netoli kampo, sutrūkinėjusio iš kelių pusių.

"Mums sunku vertinti šiuos įtrūkimus. Apie juos pranešėme savivaldybės Kultūros paveldo skyriui", – pasakojo A.Augonė.

Ūkvedys vis dėlto spėjo, kad tai gali būti ne tik estetinis defektas. "Būtina išsiaiškinti, kodėl atsirado įtrūkimai. Ar čia tik tinkas skyla, ar sienos juda", – pridūrė A.Jakštas.

Jis užsiminė, kad seniai yra pastebėjęs, jog bokštas yra pakrypęs. "Tai ypač gerai matyti važiuojant nuo "Akropolio" arba Jonavos g.", – sakė ūkvedys. Natūralu, kad krypstant pastatui ima skilinėti sienos.

Anot jo, viena Rotušės deformacijos galimų priežasčių – pastatą per daugelį metų išjudino didelė vibracija, kurią sukelia automobilių eismas.

Teks tvirtinti?

Po pokalbio su "Kauno diena", apžiūrėti Rotušėje atsivėrusius plyšius suskubo prieš devynerius metus jos išorę restauravusios bendrovės "Restauracija" atstovai.

"Konstruktyviai Rotušė, jos pamatai labai gerai sutvarkyti buvo dar tarybiniais laikais. Tvirtintas ir fasadas – dėta metalo juosta", – kalbėjo bendrovės direktorius Kęstutis Vaikšnoras.

Pasak jo, įtrūkimai seniems pastatams yra būdingi. "Tokį vaizdą gali pamatyti kiekviename senamiestyje. Ir Italijoje, ir Estijoje", – aiškino jis.

Vis dėlto, restauratoriaus nuomone, vaizdas Rotušėje jį privertė sunerimti. "Tie plyšiai yra ne tik estetiniai, bet ir konstrukciniai dalykai", – įsitikinęs K.Vaikšnoras.

Kodėl jie atsirado? "Jeigu šie plyšimai būtų susiję su mūsų atlikta išorės restauracija, jie būtų pasirodę jau po poros metų", – tikino K.Vaikšnoras. Jis priminė, kad darbuotojai atliko paviršinį fasado remontą. Šis buvo perdažytas, pakeisti langai, durys, karnizai, lietvamzdžiai, čerpių danga, balkonų tvorelės. Pašalinus senus dažus ir paaiškėjus, kad bokštas yra avarinės būklės – nuo drėgmės buvo pradėjęs irti ne tik tinkas, bet ir mūras, – teko imtis papildomo remonto.
K.Vaikšnoras spėjo, kad Rotušė būtų ėmusi skilinėti gerokai menkiau arba vėliau, jei ne blogos eksploatavimo sąlygos.

"Rotušės a. tapo automobilių turgumi. Vakarais joje yra ypač intensyvus eismas, išmetama daug teršalų. Pastatams kenkia ir jie, tačiau ypač vibracija, sukelta automobiliams riedant akmeniniu grindiniu. Vibraciją sukelia ir koncertai, kurių aikštėje netrūksta. Scenos įrangą atveža didžiuliai vilkikai. Čia dažnai šaudoma ir iš patrankų. Po jų šūvių sudreba visas pastatas", – priminė K.Vaikšnoras.

Jis nesiryžo prognozuoti, kas gali nutikti baltajai gulbei, jei nebus imtasi jokių priemonių.

Sudarys komisiją

Sunerimę Rotušės darbuotojai kreipėsi į savivaldybės Kultūros paveldo skyrių, šis – į Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrių. "Gavome atsakymą, kad pastatu turi pasirūpinti miestas, nes jam Rotušė ir priklauso", – teigė skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys. Greičiausiai artimiausiu metu bus suburta specialistų grupė, kuri ir turės įvertinti pastato būklę.

"Iš pradžių statinio techninę priežiūrą atliekantis specialistas turi surašyti statinio techninės apžiūros aktą, kuriame oficialiai užfiksuojami pastebėti nesklandumai. Galima samdyti ir ekspertus, kurie atliktų statinio techninės būklės ekspertizę", – patarė KPD Kauno teritorinio padalinio vedėją pavaduojanti vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.

Moraliai pasenę ir susidėvėję

Kol specialistai įvertins atsiradusių plyšių grėsmę ir nuspręs, ką daryti, Rotušės vidaus renovacijos ir pritaikymo projekto neatsisakoma.

"Reikia renovuoti visą vidų: keisti vamzdynus, vėdinimo sistemas, remontuoti koridorius, visą pirmą aukštą. Sutvarkyta ir renovuota yra tik didžioji salė, esanti antrame aukšte. Jaunavedžiai vis paburba: salė tokia graži, o koridorius ir fojė prie jos – apšepę", – pasakojo A.Augonė.

Ji vardijo, kad šiame reprezentaciniame pastate vyksta daug miestui svarbių renginių, o vėdinimo sistema jau moraliai pasenusi, apgedęs ir patalpų kondicionavimas. Reikėtų normalaus šiuolaikiško įgarsinimo.

"Pažiūrėkite į įėjimą, pro kurį žengia svečiai, – plytelės aptrupėjusios. Paveldas neleis nieko griauti ir keisti, bet pakaktų bent truputį patvarkyti ir vaizdas labai pasikeistų", – įsitikinusi Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Nuo kalėjimo iki Santuokų rūmų

1542 m. Kauno rotušė buvo vieno aukšto statinys. Po daugiau kaip šimtmečio atsirado antras aukštas ir aštuonių aukštų bokštas. Iš pradžių pirmas aukštas buvo pritaikytas prekybai ir kalėjimo sargybai, antras buvo skirtas magistratui, teismui, kanceliarijai, iždui, archyvui, bokšto rūsiuose buvo įrengtas kalėjimas, kituose rūsiuose laikytos prekės. Dar po šimto metų pastatas paaukštintas ir perplanuotas.

1824 m. tarnavo kaip stačiatikių cerkvė, po kiek laiko naudota artilerijos šaudmenų sandėliui, taip pat ir laikinai caro rezidencijai.

Dar vėliau pastate veikė ugniagesių stebėjimo punktas, teatras, miesto savivaldybė, archyvas, Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetas.

Nuo 1974 m. čia tuokiamos poros, o rūsiuose veikia Keramikos muziejus.