Gyvena laukimu

"Laukiame Kalėdų, visi gausime daug dovanų. O ir aš jau nupirkau beveik visas dovanėles visiems, kuriuos myliu", – sako dvylikametė Gertrūda, kuri mamyte ir močiute vadina savo auklėtojas.

Jaukaus ir gražiai įrengto buto, kuriame jau metus gyvena šeši Kauno savivaldybės vaikų globos namų auklėtiniai, ore sklando šventinė nuotaika – vaikai sėdi prie pačių puoštos Kalėdų eglutės, kuriai žaisliukus vąšeliu nėrė auklėtojos.

Gertrūda pasakoja, kad visi intensyviai ruošiasi ir šv.Kūčių stalui: "Jis stovės vidury mūsų kambario, nes jis didžiausias. Eisime su auklėtoja į parduotuvę, patys rinksimės, ką ruošime: silkutę, pirksime viską, ko mišrainėms reikia, kepsime kūčiukus ir pyragus. Apskritai mūsų Vaidutė, socialinės darbuotojos padėjėja, kepa skaniausius kebabus ir picas."

Šiuose namuose gyvena pirmieji vaikai, kurie pradėjus vykdyti institucinės globos pertvarką iš vaikų namų buvo perkelti į Kauno savivaldybės suteiktą butą. Kaune jau apgyvendinti devyni tokie butai, kuriuose savo dienas leidžia valstybės globotiniai. O taip įrengtuose butuose veikiausiai norėtų gyventi ne tik vaikai.

Nereikia galvoti, kad mes esame nuskriausti ar per šventes liūdime. Daugeliui čia yra geriau, nei buvo gyvenant su tėvais.

Rezultatai stebina

Auklėtojos pastebi: vaikų perkėlimas į butus ir jų integravimas į visuomenę duoda puikių rezultatų. "Gyvendami bendruomeniniuose namuose – butuose – vaikai mokosi paprasčiausios buities taisyklių: teisingai surūšiuoti drabužius prieš skalbiant, ruošti maistą patiems, rūpintis bendra švara ir tvarka. Mes mokomės ir kaip parduotuvėje apsipirkti, pinigus taupyti. Be to, vaikai eina į artimiausią mokyklą, į įvairiausius užsiėmimus, lankosi poliklinikoje. Vaikų globos namuose visi specialistai įsikūrę įstaigoje, o čia vaikai, auklėtojų prižiūrimi, yra kur kas sėkmingiau integruojami į bendruomenę", – pasakoja auklėtoja Lina.

Ir išties, apsilankius Kauno savivaldybės vaikų globos namuose, akivaizdu: prabilus apie perkėlimą į butą, vaikai netveria džiaugsmu. Gertrūdos sesuo keturiolikmetė Karina, kuri kartu su dar vienu broliu taip pat gyvena tame pačiame bute, tikina, kad čia yra geresnės galimybės ruošti pamokas, susikaupti ir tiesiog pailsėti.

"Nepalyginami dalykai yra gyvenimas vaikų namuose ir čia", –  užtikrintai sako ji. Paauglė svajoja baigusi mokyklą studijuoti socialinius mokslus ir dirbti su vaikais.

Visuomenėje dažnai pamirštama, kad vaikai, kurių tėvams dėl įvairiausių priežasčių buvo apribotos tėvystės teisės, yra tokie patys kaip ir darnių šeimų atžalos. Jie turi svajonių ir tikslų, myli artimus žmones ir išgyvena paauglystę.

"Su jais nėra paprasta, bet reikia suprasti, kad jie ne dėl gero gyvenimo čia atsidūrė – kai kurie atvykę į įstaigą neturėjo beveik jokių socialinių įgūdžių. Jie nevengia ir kartais skaudinančių žodžių, bet jei tai laikysi širdyje, negalėsi dirbti su šiais vaikais", – dalijasi jau 24 metus šį darbą dirbanti auklėtoja Lina.

Kartu su padėjėja Vaida moteris džiaugiasi: geriausias jausmas apima sutikus buvusius auklėtinius, kurie patys kuria šeimas ir gražius gyvenimus.

"Jie mums net padėkoja, kad vertėme kadaise juos tvarkytis. Tai atperka visus sunkumus, kuriuos tenka patirti dirbant šį darbą", – atvirauja Lina.

Vaikai – svajotojai

Šie vaikai turi svajonių ir visas galimybes jas įgyvendinti – lanko daugybę užsiėmimų. "Aš lankiau futbolą, turiu ne vieną apdovanojimą, bet jau nusibodo futbolas, todėl dabar lankau cirko užsiėmimus. Esu stipriausia klasėje ir dar gražiai piešiu. O mano hobis yra žirgai – su globėja kartu jodinėjame", – pasakoja energija trykštanti Gertrūda.

Aštuonmetė Margarita kur kas tylesnė, tačiau galiausiai prasitaria, kad iš Kalėdų Senelio laukia žaislinio kasos aparato. "Užaugusi norėčiau būti kasininke", – išaiškėja šventinio troškimo priežastis.

"O aš norėčiau užaugusi prižiūrėti pasiturinčių žmonių augintinius, kai jie išvyksta atostogų. Jie man paliktų gyvūnų maisto ir visko, ko reikia, aš juos pavedžiočiau ir pasirūpinčiau. Labai myliu gyvūnus", – pasidalyti savo svajone skuba Gertrūda.

Mergaitė prisipažįsta, kad prieš Naujuosius metus paprastai sugalvoja pasižadėjimus ateinantiems metams, tačiau dažniausiai jų laikytis nesiseka. "Nežinau, gal šiemet bus kitaip. Bet praėjusiais metais buvau visai gera, nekalbant apie momentus, kai tokia nebuvau. Todėl esu įsitikinusi, kad Kalėdų Senelis šiemet atneš visko, ko noriu."

Vaikai neslepia: per šventes nepasiilgsta tėvų ir nesvajoja grįžti į šeimas – dabar jų šeima yra likimo sesės ir broliai, su kuriais gyvena, bei auklėtojos. "Nereikia galvoti, kad mes esame nuskriausti ar per šventes liūdime. Daugeliui čia yra geriau, nei buvo gyvenant su tėvais", – neabejoja Karina.

Auklėtojos padėjėja Vaida jau 35 metus dirba šį darbą. Ji sako, kad per šias Kalėdas ruoš tradicinę žąsį obuolių sultyse. "O per Kūčias gaminsime visus dvylika patiekalų ir vakare eisime į Piemenėlių mišias... Šventes švęsime kaip ir visos šeimos", –  šypsodama pasakoja ji.