Dalijosi patirtimi

Spalio 9 d. Nemenčinės kultūros centre vykęs renginys subūrė apie 200 vietos bendruomenių lyderių, seniūnų, seniūnaičių, nevyriausybinių organizacijų atstovų iš įvairių Lietuvos regionų. Jo metu pabrėžta, kad aktyvi bendruomenė yra vienas svarbiausių veiksnių kuriant stiprią valstybę.

Konferencijoje aptartos pagrindinės vietos savivaldos tobulinimo kryptys ir praktinės priemonės, skatinančios piliečių aktyvumą ir bendruomenių įtraukimą. Dalyviai diskutavo apie seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų vaidmenį vietos lygmeniu, pristatė sėkmingus bendradarbiavimo pavyzdžius ir dalijosi patirtimi, kaip geriau įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą savo bendruomenėse.

Vienas tokių pavyzdžių yra Kauno rajone, Vandžiogaloje.

Vis dar naujas

„Džiaugiuosi galimybe dirbti Kauno rajono savivaldybės administracijoje. Kai 2022 m. kovo pabaigoje, būdamas 29-erių, pradėjau eiti pareigas, buvau pavadintas nauju, jaunu Vandžiogalos seniūnu. Dirbu jau ketvirti metai, bet vis dar tebegirdžiu: „tai čia jūs tas naujas, jaunas Vandžiogalos seniūnas“. Dabar galvoju, kada baigiasi jaunystė ir kada būsiu patyręs seniūnas?“, – šmaikštavo pašnekovas.

J. Bukauskas patikino dažnai girdintis teiginius: „jeigu nebūtumėte vietinis, tiek nesitvarkytumėte“, „daug dirbate turbūt dėl to, kad esate vietos gyventojas, čia gimęs ir augęs“. „Mano atsakymas būna kategoriškas „ne“. Nesvarbu, kurioje seniūnijoje dirbčiau, visada stengčiausi pateisinti gyventojų lūkesčius. Požiūris į darbą, į žmones priklauso nuo žmogaus kaip asmenybės, jo vertybinio pagrindo ir atsakomybės“, – tvirtino seniūnas.

Pabaigtuvės: rugsėjo 12 d. asociacija „Vandžiogalos bendruomenė“ kartu su Vandžiogalos seniūnija surengė parko užbaigimo darbų šventę ir parką iškilmingai pakrikštijo „Laimės parku“. / KRS nuotr.

Pavyko įtraukti bendruomenę

Itin sėkmingi ir įsimintini Vandžiogalos bendruomenei buvo 2023-ieji, kai pavyko laimėti ir gauti Dalyvaujamojo biudžeto priemonės finansavimą – 170 tūkst. eurų – net trims vietos gyventojos Ingridos Rockinienės pateiktoms idėjoms įgyvendinti. Pirmiausia įrengtos sūpynės vaikams bei suaugusiems, betoniniai futbolo ir stalo teniso stalai, o minint miestelio 640 m. sukaktį, pradėjo veikti naujai įrengtas šviečiantis, dešimties purkštukų, aštuonių metrų skersmens grindinio Svajonių fontanas. Šiemet rugpjūčio mėnesį seniūnijos darbuotojų ir bendruomenės narių dėka buvo įrengtas 45 atramų parko apšvietimas, o rugsėjo 12 d. asociacija „Vandžiogalos bendruomenė“ kartu su Vandžiogalos seniūnija surengė parko užbaigimo darbų šventę ir parką iškilmingai pakrikštijo „Laimės parku“.

Tokį vaizdą, kaip jis atrodo dabar, „Laimės parkas“ būtų įgavęs tik kitąmet ar net 2027-aisiais. Ūkiškas seniūnas suskaičiavo, kad, samdant rangovus, iš kasmet gaunamų biudžeto lėšų parko užbaigti greitai nepavyks. „Norėjosi, kad gyventojai visa tai turėtų kuo greičiau, todėl nusprendžiau, kad reikia pirkti bortelius ir trinkeles, ir pėsčiųjų takus įsirengti patiems, sutelkus bendruomenės vyrus, mokančius dirbti tokius darbus“, – prisiminė seniūnas.

Po dienos darbų, vakarais, savaitgaliais ir per atostogas vyrai susibūrę į 12–14 asmenų grupes, maišė betoną, dėjo bortelius, tankino žvyrą, skaldą, atsijas ir galop klojo trinkeles. O aplinkos tvarkymo darbams susirinkdavo net po 40–50 gyventojų: lygino žemes šalia naujų pėsčiųjų takų, sodino augalus, sėjo žolytę, laistydavo augalus.

Aktyvi bendruomenė yra vienas svarbiausių veiksnių kuriant stiprią valstybę.

Teigiami pokyčiai tebevyksta

Ir tuo teigiami pokyčiai „Laimės parke“ nesibaigė: čia jau ruošiamasi statyti amfiteatrą, o kitąmet – išdidinti lauko estradą. Tai dar labiau suaktyvins kultūrinį Vandžiogalos gyvenimą.

J. Bukauskas pasidžiaugė, kad seniūnijoje esama nemažai vietų, kuriose yra koks nors akiai patrauklus akcentas, kaskart sulaukiantis vietos gyventojų ir svečių dėmesio. Vienas jų – bendruomenės nario pagamintas ženklas VANDŽIOGALA, kurio raidės žavi apsodintomis gėlėmis, o vakare pavadinimas žėri spindinčia šviesa. „Erdves pagražinantys akcentai kuriami padedant aktyviems Vandžiogalos miestelio gyventojams ir asociacijos „Vandžiogalos bendruomenė“ nariams“, – pabrėžė pašnekovas.

Vandžiogalos seniūnija – išskirtinė Kauno rajone: ji turi aktyvią sentikių bendruomenę, o tiksliau – visą Ibėnų gyvenvietę. „Džiugu turėti šią bendruomenę savo seniūnijoje, nesvarbu, kad ji – kito tikėjimo, kitų tradicijų, tačiau, esant poreikiui, iš kiekvieno šios bendruomenės gyventojo sulaukiu reikalingos pagalbos. Be to, šie šilti, aktyvūs žmonės savo jėgomis įsirengė skverą, švenčia savo tradicines šventes ir kartu džiaugiasi savo buvimu bendruomenėje“, – geruosius pavyzdžius vardijo seniūnas.

Gražėjančiame Valeravos k. šiuo metu pradedami vaikų žaidimų komplekso, betoninio stalo teniso stalo, sūpynių vaikams įrengimo darbai, klojama danga po įrenginiais. „Vaikų ir jaunimo laisvalaikio erdvė“ – irgi bendruomenės narės I. Rockinienės laimėta mažos vertės idėja Dalyvaujamojo biudžeto priemonei.

Vandžiogalos seniūniją turi ir trečią, didesnę, – Boniškių gyvenvietę, todėl seniūnas tikisi, kad kitąmet joje atsiras aktyvus bendruomenininkas, kuris atlieps šios teritorijos gyventojų lūkestį ir galbūt pavyks taip pat ir čia laimėti pateiktą idėją. „Tuomet visos gyvenvietės būtų apdovanotos Dalyvaujamojo biudžeto priemonės idėjomis“, – konstatavo pašnekovas.