Bevardžio upelio galvosūkis
Nemuno kanalas – ne labiausiai užterštas Kauno vandens telkinys. Šie laurai priklauso bevardžiam upeliui, įtekančiam į Nerį Ievų take, jungiančiame Jonavos gatvę su Pelėdų kalnu.
Šioje vietoje darbavęsi čia vaikystėje gyvenusio Jokūbo Nosovo suburti šeši savanoriai, tarp kurių buvo ir į Kauną studijuoti atvykusių klaipėdiečių, per porą valandų pririnko keliasdešimt apie 100 l maišų šiukšlių ir krūvą metalo nuolaužų bei statybinių atliekų.
"Čia tiek šiukšlių, kad užtektų darbo 100 žmonių ir buldozeriui su kaušu!" – teigė J.Nosovas. Ir didžiausia mįslė, kas pavertė tokiu sąvartynu tą į Nerį įtekantį upelį, nes ši vieta – gana nuošali ir naktį neapšviesta, todėl čia netrūksta ir ją pamėgusių narkomanų paliktų švirkštų.
J. Nosovo nuotr.
Buvo aptikta jų ir Neries pakrantėje ties Vyčio paminklu, kur šiukšles rinko keliasdešimt įvairaus amžiaus Kauno jūrų skautų su savo vadovais bei tėvais. Vieno šešiolikmečio mamai, kuriai rinkti šiukšles padėjo kalytė Žiedė, atviroje vietoje aptiktas ką tik panaudotas švirkštas sukėlė pagrįsto nerimo dėl čia besirenkančių asmenų.
Neries pakrantėje ties santaka su Nemunu labiausiai akis rėžė tušti alkoholinių gėrimų buteliai, nuorūkos ir padangos, rasta ir šią vietą pamėgusių žvejų palikta meškerė. Pačioje Neryje ją aptikęs penkiolikmetis Džiugas teigė pasiliksiąs šį radinį sau kaip trofėjų.
Idėja – belgų
Tarptautinėje upių valymo iniciatyvoje "River Cleanup" Kaunas dalyvavo kartu su dar penkiolika Europos šalių.
Pernai Belgijoje tvarkantis prie Reino upės gimė tarptautinis projektas. Šiemet jo dalyviai jau valė dešimt upių ir jų pakrančių. Kartu su Nemunu ir Nerimi buvo valomos dar aštuonios upės – Dunojus, Reinas, Volga, Donas, Šeldė, Masas, Drinas ir Belaja. Be to, anot šios iniciatyvos, skatinančios ne tik bendruomeniškumą, bet ir atsakingą vartojimą, organizatorių ir Lietuvoje – Žaliosios politikos instituto, Nerį bei Nemuną kartu su Kaunu, Vilniumi bei Jonava valė ir Baltarusijos bei Karaliaučiaus srities gyventojai.
Taip paminėta Pasauline tvarkymosi diena paskelbta rugsėjo 21-oji. Planuota, kad šiemet šioje tarptautinėje akcijoje turėtų dalyvauti apie 20 tūkst. gyventojų iš 200 miestų. Pernai Reiną valė maždaug dešimt tūkst. 59 Europos miestų gyventojų, kurie surinko apie 100 t šiukšlių.
Nuo pradinuko iki kario
Kaune šios iniciatyvos koordinatore buvo viena iš Žaliosios politikos instituto partnerių – socialinė iniciatyva "Kūrybos kampas 360", besirūpinanti švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimu.
Pasak jos atstovo Giedriaus Bučo, Kaune Nemuną ir Nerį bei jų pakrantes šeštadienį valė apie 150 entuziastų: ne tik narai mėgėjai, pasivadinę "Nemuno ruoniais", Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono narai išminuotojai bei Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai, bet ir Aleksoto, Šančių bei Panemunės bendruomenės, pirmosios dvi pasivadinusios "Aleksotas–jėga" ir "Šančiai renka iš peties", Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, judėjimo "Fridays for future Kaunas" ("Penktadieniai už ateitį") atstovai ir visi norintys.
Narai naršė Nemuną nuo Panemunės tilto iki jo santakos su Nerimi bei Nemuno salos kanalą. Nemuno ir Neries santakoje šiukšles rinko ir apie 50 įvairaus amžiaus šaulių. Jau minėtos bendruomenės valė Nemuno pakrantes savo valdose. Darbo partijos nariai – Nemuno salą prie "Žalgirio" arenos.
Jos kanalą valiusių Kauno ugniagesių gelbėtojų narų įspūdingiausiu laimikiu tarp metalinių tvorų dalių, padangų, tuščių butelių bei kibirų buvo ir du vandenyje aptikti elektriniai paspirtukai "CityBee", kurių dalijimosi paslauga pradėta teikti Kaune rugpjūčio pradžioje.
Ne viską tvarkytojams pavyko ištraukti iš vandens. Atkarpą tarp Nemuno salos ir santakos valę "Nemuno ruoniai" kartu su automobilių padangomis, tuščiais stiklo buteliais, irklu ir nemažo šovinio tūta iškėlė iš vandens ir dviratį, bet nepajėgė ištraukti kelių traktoriaus padangų.
Kurs šiukšlintojo portretą
Apie kai kurių Nemuno salos lankytojų kultūrą bylojo ir iškalbingi prie akcijos dalyvių prisijungusios sportinių šokių poros – Violetos ir Tomo – tarp alkoholinių gėrimų butelių stiklo duženų pakrantės žolėse aptiktos "Akropolyje" pirktų drabužių etiketės, cigarečių pakeliai, vienkartiniai kavos puodeliai bei šiaudeliai ir kitos plastiko liekanos, kurių etiketės bylojo, kad jose buvo "Maximoje" pagamintos mišrainės.
Laimučio Brundzos nuotr.
Kaune ši tarptautinė iniciatyva truko apie keturias valandas. Organizatorių užsakymu polietileno atliekų perdirbimo įmonė specialiai šiai iniciatyvai buvo pagaminusi maišus su jos logotipais. Visos surinktos šiukšlės buvo rūšiuojamos. Ir jas sutiko išvežti bei utilizuoti bendrovė "Kauno švara".
Anot G.Bučo, išrūšiavus surinktas šiukšles bus sudaryta vartojimo dėlionė, kurios tikslas – išsiaiškinti, kokios kilmės šiukšlės dominuoja didžiausiuose Lietuvos upėse bei jų pakrantėse, ir pagal tai spręsti, kas šiukšlina.
Naujausi komentarai