Ši sporto šaka Stankevičių šeimoje svarbi ne tik Rimui: trenere dirba ir žmona Loreta, o bene daugiausia iš treniruotų sportininkų yra pasiekęs jų sūnus Mantas.

Kaune, Žaliakalnyje, augęs R.Stankevičius, kaip ir visi berniukai, mėgo gaminti lankus, ragatkes ir pyškinti į nupieštą taikinį, o kad geriau smigtų, į strėlės antgalį įvarydavo vinutę. Pyškindavo ne šiaip sau, net ir kelių gatvių varžybas rengdavo. Tačiau ne tai nulėmė jo pasirinkimą gyvenimą susieti su kulkiniu šaudymu.

Užkrėtė tėčio pavyzdys

"Su šaudymo sportu mane supažindino tėtis Vaclovas Stankevičius. Jis, dirbdamas Kauno radijo gamykloje, treniravosi mažo kalibro pistoletu. Nuo penktos klasės ir aš pradėjau lankyti treniruotes DOSAAF šaudykloje prie senosios Prezidentūros. Kartu treniravosi Romas Kalanta, dailininkas Konstantinas Žardalevičius. Mūsų treneris dažnai sirgdavo, o į mažo kalibro šaudymo treniruotes anuomet žiūrėta aplaidžiai. Išduodavo ginklus, šovinių ir mes treniruodavomės vieni: kartais sąžiningai, o kartais šposų prikrėsdavome", – prisipažino treneris.

Kartą vaikai sugalvojo pyškinti į vieną vietą malkų rietuvėje, skyles prakirto ir joje, ir sienoje, o kulkos pasiekė skelbimų lentą, šalia buvusios kavinės langus, ne viena praskriejo pro važiuojantį troleibusą. "Mums, vaikams, tai atrodė juokinga, o DOSAAF šaudyklos vedėjui juokais nekvepėjo, jis puolė naikinti kulkų pėdsakus, plaktuku sudaužydamas vitrininius skelbimų lentos stiklus, kad niekas nesuprastų, kas čia įvyko. Stebuklas, kad viskas gerai baigėsi, juk galėjome ir gyvybę netyčia kam nors atimti", – prisiminė Rimas.

Laisvalaikiu kulkinio šaudymo treneris mėgsta žvejoti ir prižiūrėti dvi bičių šeimas sodyboje Zarasų rajone.

Kelias buvo vingiuotas

Nors šaudymu susidomėjo gana anksti ir palyginti neblogai sekėsi, R.Stankevičius neketino rinktis studijų tuomečiame Lietuvos kūno kultūros institute (LKKI). Nei spaliuku, nei pionieriumi, nei komjaunuoliu nebuvusiam Rimui mokykloje labiausiai patiko ir sekėsi istorija, todėl ir buvo nusprendęs tapti istoriku. Tačiau vienuoliktoje klasėje viskas persivertė. "Kai nebūdavo trenerio, aš sudarydavau šaudymo metodikas, patarimų į mane kreipdavosi jaunesni šauliai, šaudymo būrelyje ir tarp gatvės vaikų buvau lyderis, todėl nusprendžiau, kad trenerio darbas man – arčiau širdies. 1978 m. įstojau į LKKI kulkinio šaudymo specialybę", – sakė pašnekovas.

Atrodė, kad viskas klostysis puikiai, tačiau R.Stankevičiui studijų vadovybė neleido tęsti dėl sveikatos. "Maniau, kad esu puikios būklės, fiziškai stiprus, nes vienuoliktoje klasėje padarydavau 30 prisitraukimų, kilnojau 100 kg štangą, tačiau Sporto dispanseris neišdavė pažymos dėl širdies ritmo sutrikimo", – prisiminė raudondvariškis.

LKKI teko palikti, todėl būsimasis treneris pasirinko studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA). Čia R.Stankevičius taip pat aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir sportinėje veikloje. Dar nebaigusiam mokslų studentui buvo pasiūlyta tapti dėstytoju ir sportinio-techninio klubo "Pilėnai" kulkinio šaudymo treneriu.

"Kai pradėjau dirbti, LŽŪA kulkinio šaudymo studentų komanda Sovietų Sąjungos aukštųjų mokyklų čempionatuose buvo 111 vietoje, po metų pakilome iki vienuoliktos, o dar kitais asmeninėse rungtyse mano auklėtiniai tapo prizininkais, o komanda užėmė septintą vietą", – prisiminė R.Stankevičius.

Treneris be apgailestavimo prisipažino, kad pats nebuvo Lietuvos čempionu. "O svariausią mano auklėtinių pergalę 1983 m. Sovietų Sąjungos jaunimo čempionate pasiekė Violeta Kundelytė ir iškovojo sidabro medalį. Iškovoti Sovietų Sąjungos čempionate medalį yra tas pats, kas tapti Europos čempionato prizininku", – tvirtino treneris.

Daugiausia pasiekusių R.Stankevičiaus (pirmas kairėje) auklėtinių S.Taruškaitės ir M.Stankevičiaus varžytuvių 2005 m. Europos čempionate Taline stebėti atvyko Lietuvos ambasadorius Antanas Vinkus (antras dešinėje).

Pasirinko pakaunę ir vaikus

1992 m. buvęs Kauno rajono meras Petras Mikelionis Rimą pakvietė treniruoti pakaunės vaikus. Taip ir nepripratęs gyventi daugiabutyje Kaune, jaunas specialistas su šeimą nusprendė kraustytis į Raudondvarį, čia susirentė rąstinį namą. Bendromis seniūnijos, Raudondvario gimnazijos, Žemės ūkio inžinerijos instituto jėgomis gimnazijoje buvo įrengta šaudykla, o Rimas tapo vaikų treneriu.

"Raudondvario miestelyje ir apylinkėse su žmona atradome daug talentingų vaikų, netrukus jie pelnė pirmuosius laimėjimus. 1999, 2000 m. mano auklėtiniai jau pradėjo skinti pergales Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionatuose. Daugiausia pasiekė pistoletu šaudžiusi Saulenė Taruškaitė ir sūnus Mantas Stankevičius. Savo amžiaus grupėse jie tapo Lietuvos čempionais, o Mantas yra daugkartinis Lietuvos suaugusiųjų čempionas", – auklėtinių pergalėmis didžiavosi treneris.

Mūsų treneris dažnai sirgdavo, o į mažo kalibro šaudymo treniruotes anuomet žiūrėta aplaidžiai. Išduodavo ginklus, šovinių, ir mes treniruodavomės vieni: kartais sąžiningai, o kartais šposų prikrėsdavome.

2006 m. Europos kulkinio šaudymo čempionate Maskvoje M.Stankevičius užėmė 4 vietą, iki bronzos medalio jam tetrūko 1 taško, o S.Taruškaitė buvo dešimta. "Manau, kad tai išties geri pasiekimai ir rezultatai sportininkams iš kaimo glūdumos", – šypsojosi raudondvariškis.

Mantas yra ir trijų Lietuvos kulkinio šaudymo rekordų autorius. Taip pat daugkartiniais Lietuvos jaunių, jaunimo čempionais buvo R.Stankevičiaus auklėtiniai Egidijus Nainys, Matas Blaškevičius, Mindaugas Rybakovas, Justina Jančiulevičiūtė ir Auridas Rameika.

Kauno rajono sporto bendruomenė neabejoja, kad keturis dešimtmečius kulkinio šaudymo treneriu dirbantis R.Stankevičius išugdys dar ne vieną Lietuvos sporto čempioną.