Pernai miręs kaunietis Andrius Ūsas bus teisiamas po mirties. Jo bylą nagrinės Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas.

Patenkinti visi

Generalinės prokuratūros kasacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinė sesija ketvirtadienį paskelbė, kad baudžiamojo proceso tęsimas mirusio žmogaus atžvilgiu galimas ir kad tai nepažeis nekaltumo prezumpcijos principo.

Tęsti  šią bylą pageidavo abi suinteresuotos pusės – tiek A.Ūso našlė Guoda Ūsienė, tiek pedofilija verslininką kaltinusio Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa Venckienė bei mažametės interesams atstovaujantis jos vyras advokatas Aidas Venckus.

G.Ūsienė siekia, kad jos miręs vyras būtų visiškai išteisintas ir taip po mirties reabilituotas, o N.Venckienė pageidauja, kad vyras būtų pripažintas kaltu dėl jos brolio dukters tvirkinimo.

„Mes kreipėmės, kad procesas toliau vyktų, o rezultatas aiškus“, – paklausus, ar jį tenkina teismo nutartis, po teismo posėdžio žurnalistams sakė G.Ūsienės advokatas Adomas Liutvinskas.

Advokato teigimu, A.Ūsas pedofilija yra kaltinamas neteisingai, todėl įsitikinęs, kad teismas jį išteisins

Nei N.Venckienė, nei A.Venckus išklausyti teismo nutarties neatvyko. Tačiau jų poziciją išsakė keli prie teismo rūmų atvykę gerbėjai. Plakatais ir violetiniais balionais „apsiginklavę“ D.Kedžio šalininkai šią teismo nutartį sutiko plojimu.

Suformuos praktiką

Kasacinį skundą padavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas taip pat neatrodė nepatenkintas tokia LAT nutartimi.

Jo teigimu, ši nutartis įneš daugiau aiškumo, kaip ateityje nagrinėti tokias bylas, kai kaltinamasis miršta dar neprasidėjus bylos nagrinėjimui 1-osios instancijos teisme.

„Ši LAT nutartis yra svarbi vien jau tuo, kad bus suformuota praktika, ir aš labai tikiuosi, kad šioje nutartyje bus detaliai apibrėžti tie reikalavimai ir tos procesinės normos, kuriomis vadovaujantis toks procesas turės vykti, kadangi baudžiamojo proceso kodekse toks procesas nėra numatytas ir apibrėžtas“, – sakė S.Slapšinskas.

Prokuroro nuomone, ši nutartis ne tik suformuos praktiką, kad žmogus gali būti teisiamas po mirties, bet ir išaiškino, kas tai yra nekaltumo prezumcijos principas – jei žmogus nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, vadinasi jis yra nekaltas, kol neįrodoma kitaip.

Nuomonės nesutapo

Vis dėlto, byloje keturi Aukščiausiojo Teismo teisėjai išreiškė kitokią nuomonę. Anot jų, mirus kaltinamajam, negali būti tinkamai tikrinamas prokuroro kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo pagrįstumas ir užtikrintos kaltinamojo bei nukentėjusiojo teisės, nes pats kaltinamasis negali pareikšti savo pozicijos ir negali dalyvauti tiriant bylos įrodymus.

„Tai reiškia, kad teisingas bylos faktinių aplinkybių nustatymas būtų apsunkintas arba visai neįmanomas“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Vis dėlto, G.Ūsienės advokatas A.Liutvinskas nemano, kad A.Ūso nedalyvavimas teismo posėdžiuose gali apsunkinti bylos nagrinėjimą. „Jis viską, ką žinojo apie šią bylą, pasakė ikiteisminio tyrimo metu“, – teigia A.Liutvinskas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. A.Ūso, mįslingomis aplinkybėmis žuvusio pernai birželio 13 d. Alytaus rajone, byla vėl bus perduota Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo teisėjui Ovidijui Ramanauskui.

Prieš tai šią bylą nagrinėjo Panevėžio miesto apylinkės teismas. Jo teisėjai nusprendė, kad byla būtų nutraukta, tačiau apeliacinius skundus nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas G.Ūsienės skundą patenkino, byla buvo grąžinta Panevėžio teismui. Šiam atsisakius ją nagrinėti, Lietuvos apeliacinis teismas nutarė, jog šią nelengvą naštą turėtų perimti Vilniaus teismas.

Iki kasacinio skundo pateikimo LAT, O.Ramanauskas bylą buvo nusprendęs nagrinėti vienas. Ar jis savo nuomonės nepakeis, turėtų paaiškėti, kai byla bus grąžinta į teismą.