Viešąjį interesą gynę prokurorai teisme sugebėjo įrodyti, kad prie Kauno esančiam restoranui „Bajorkiemis“ priklausantys nelegalūs pastatai turi būti nugriauti – jais sukelta grėsmė Kauno marių regioninio parko teritorijos gamtiniam istoriškai susiformavusiam kraštovaizdžiui.

Pastatus teismas „Bajorkiemį“ įpareigojo nugriauti per tris mėnesius.

Tiesa, visi pastatai nebus nugriauti – pagrindinius restorano pastatus teismas leido per metus įteisinti. Jeigu per šį laiką pastatai nebus įteisinti, juos „Bajorkiemis“ taip pat privalės nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Kauno apygardos teismas paskelbė, kad palieka galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš dalies buvo patenkintas Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prašymas įpareigoti šiuo metu bankrutuojančią bendrovę „Bajorkiemis“ Karčiupio kaime nugriauti nelegaliai pastatytas tris lauko kavines su priestatais, du klėčius, tvartą ir dvi pavėsines, rašo delfi.lt.

Teismas nusprendė, kad neturėtų būti griaunama tik kalvė – kultūros paveldo objektas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra savo ieškinyje buvo nurodžiusi, kad „Bajorkiemio“ pastatai yra pastatyti neteisėtai – neturint statybos leidimų, neparengus statinių techninių projektų ir jų nesuderinus su atsakingais Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kauno marių regioninio parko direkcijos asmenimis.

Pasak Kauno apygardos teismo, apylinkės teismas, įpareigodamas statytoją nugriauti statinius, nustatė teisiškai reikšmingus faktus – šių statinių statybos darbams atlikti teisės aktų nustatyta tvarka nėra gautas statybos leidimas ar normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas.

Tuo tarpu bankrutuojančio „Bajorkiemio“ bankroto administratorius teisme aiškino, kad nereikėtų griauti statinių, nes vienas iš bendrovės kreditorių – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Griaunamiems statiniams kreditą suteikęs „DNB banko“ atstovas tikino, kad statiniai yra įkeisti bankui, todėl esą taip pat turėtų būti ginami kreditoriaus interesai.

Teismas su tokia pozicija nesutiko – vadovaudamasis proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, nusprendė, kad pažeistas viešasis interesas nusveria statytojo interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, todėl pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas tik pritaikius nurodytą kraštutinę netesėtų statybų šalinimo priemonę – statinių nugriovimą.

Be to, teismas pažymėjo, kad leidus įteisinti nelegalius statinius būtų apsaugoti „Bajorkiemio“ kreditorių interesai, o ne viešasis interesas. „Taip būtų sudaryta galimybė įteisinti statinius teritorijoje, kurioje statyba iš esmės negalima“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Pasak teismo, banko nuolatinė ir esminė veikla – kreditavimas, todėl jis turi įvertinti ir galimą riziką bei jos pasekmes.

Teismas taip pat atmetė bankininkų nuogąstavimus, kad per vienerius metus nepavyks įteisinti pagrindinių „Bajorkiemio“ pastatų.

Anksčiau Kauno apygardos administracinis teismas buvo nusprendęs, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialisto išduoti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai pažeidžia įstatymų reikalavimus, dėl to yra neteisėti.

Tada teismas konstatavo, kad statyboms valstybės saugomoje teritorijoje, Kauno marių regioniniame parke, nebuvo išduotas statybų leidimas. Statant šiuos pastatus, nebuvo atsižvelgta į kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės architektūros savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Taip pat buvo pažeisti tradicinės regiono architektūros reikalavimai, neatsižvelgta į gamtos ir istorinius kraštovaizdžio požymius.

Statinius tinkamais naudoti pripažinęs Kauno apskrities viršininko administracijos specialistas buvo nuteistas, jam teismas skyrė 100 MGL dydžio (12 500 Lt) baudą.