Elektronikos platintojų asociacijos surengtame jaunojo žurnalisto konkurse pirmąją vietą užėmė Kauno mokyklos moksleivė. Skelbiame jos rašinį:

„Mielas Kalėdų Seneli, šiemet aš buvau labai geras, padovanok man naują išmanųjį telefoną“, – turbūt panašių prašymų artėjant svarbiausiai žiemos šventei iš mažųjų sulaukė gerasis Kalėdų Senelis. Paklausinėjusi savo bendraamžių išgirdau, kad apie tokią dovaną svajoja ne vienas. Ir tokių prašymų pagrindinis dovanų dalintojas sulaukia jau ne pirmi metai. Kur dingsta anksčiau dovanoti elektroniniai prietaisai? Ar mes žinome, kur turėtume išmesti pasenusį, nebemadingą elektroninį aparatą? 

Vieni atiduoda jaunesniems giminaičiams arba seneliams, kiti tiesiog padeda į stalčių, o treti parduoda internetinėse parduotuvėse. O gal reikėtų senus telefonus kaupti muziejuje? Pavyzdžiui, mūsų mokyklos muziejuje eksponuojami tokio senumo ir didumo skaičiuotuvai, kompiuteriai, filmų projektoriai, kad primena dinozaurų laikus. Bet kur iš tikrųjų turėtų nukeliauti nebenaudojama elektroninė technika? Siūlau, paklausyti pasakos...

Gyveno kartą parduotuvės vitrinoje trys telefonai. Du nauji, žvilgantys ir tokie jau labai išmanūs, trečias – nebemadingas, valdomas mygtukais. Kol niekas jų nepirko, gulėjo sau per dienas telefonų parduotuvėje ir keitėsi informacija. Tačiau vieną dieną jų likimas pasikeitė visiems laikams. Į parduotuvę įžengė turtingas ponas ir nesiderėdamas nupirko du išmaniuosius telefonus. Senelis labai nusiminė iškeliavus jo bičiuliams.

Bet telefonui nereikėjo ilgai liūdėti. Tos pačios dienos vakarą jį įsigijo senyva moteris. Ji džiaugėsi savo pirkiniu, nes ilgai juo naudojosi. Bet vieną popietę senukas telefonas nusilpo, pavargo ir sugedo. Moteriškė kas vakarą klausėsi žinių, tad puikiai žinojo, ką reikia daryti su sugedusiais elektroniniais prietaisais. Ji nunešė telefoną į Elektronikos Platintojų Asociacijos elektroninių atliekų surinkimo konteinerį. Ten prietaisas ramiai gulėjo tarp kitų sugedusių ir sugadintų telefonų. Jie laukė, kada bus perdirbami ir, įgiję naują išvaizdą, galės keliauti pas kitus šeimininkus.

Tuo tarpu turtingasis ponas vieną telefoną pasiliko sau, o kitu pradžiugino dukrą. Turtuolis. neilgai pasinaudojęs pirkiniu ir sužinojęs, kad atsirado naujesnis modelis, nuskubėjo jo pirkti. Nežinodamas, kaip atsikratyti ankstesnio ragelio, tiesiog išmetė jį į krūmus, kai vedžiojo šunį. Vargšas telefonas senoje žolėje dūlėjo daugiau nei mėnesį...

Jis pats jautė, kaip iš jo vidurių pamažu skverbiasi nuodingos medžiagos ir nuodija žemę, ant kurios guli. Telefonas prisiminė, kad savyje turėjo gyvsidabrio, švino, kadmio, arseno ir kitų chemikalų. Pasklidę gamtoje, jie užteršia požeminius ir paviršinius vandenis, atmosferą, kenkia augmenijai ir gyvūnams, per orą, vandenį, maistą patenka į žmonių organizmus ir gali sukelti įvairių negalavimų, pradedant galvos skausmu ir pasunkėjusiu kvėpavimu, baigiant genetinėmis ligomis ir vėžiu... Juk tai labai baisu! Reikėtų ką nors daryti! Bet ką?... Bejėgis, nors ir išmanus, telefonas taip ir liko šlapioje žolėje...

Turtuolio duktė savo telefoną saugojo, bet vieną dieną jis netyčia išslydo iš rankų ir nepataisomai sugedo. Laimei, mergina žinojo, kur turi atsidurti jos sudaužytas telefonas, mat jos mokykla dalyvauja elektronikos surinkimo projekte. Kitą kartą ir savo tėveliui patars, kad su atliekomis reikia elgtis labai atsakingai: sugedusius ir nenaudojamus elektronikos prietaisus būtina nunešti į elektros ir elektroninės įrangos prekybos vietas, savivaldybių stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles arba į EPA atliekų surinkimo vietas. Štai tokia turėtų būti laiminga pasakos pabaiga.
Taigi, mieli bendraamžiai, kai kitais metais ir vėl rašysite Kalėdų seneliui, pagalvokite, ar tikrai jums reikia naujo telefono ar kompiuterio? Žinoma, be jų šiais laikais neįsivaizduojame savo gyvenimo,tačiau turėtume dažniau bendrauti gyvai su draugais ar artimaisiais, nes tokio ryšio neatstos SMS žinutės ar komentarai internete. Nenorėčiau, kad ateityje nenutiktų taip, kaip vieno parduotuvėje nugirsto pokalbio herojui. Pagyvenęs vyriškis pardavėjai pasiguodė, kad turi net du telefonus, tik nėra kam paskambinti..."

Simona Čujanaitė, 7 klasė
Kauno šv. Pranciškaus mokykla