Visuomenės samprata apie vaikų auklėjimą

Remiantis oficialia statistika, 2021 m. Lietuvoje užfiksuoti 707 asmenys, kuriems apribota tėvų valdžia ar nuo kurių atskirti vaikai. Net 735 vaikai dėl grėsmės jų saugumui buvo atskirti nuo tėvų. Kiek dar smurto artimoje aplinkoje faktų lieka šešėlyje dėl pačių asmenų negebėjimo identifikuoti smurto. 2021 m. pabaigoje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 29 proc. respondentų skausmo sukėlimo vaikui nelaiko smurtu. 53 proc. apklaustųjų ausies užsukimą vaikui už nepaklusnumą, pavyzdžiui, laiku nesutvarkytą kambarį, vertina kaip smurtą, o ką galvoja likę 47 proc.? Vertinant vaiko saugumą, didžiausias dėmesys skiriamas fiziniam smurtui, o psichologinis smurtas paliekamas antrame plane, kadangi yra sunkiau įrodomas. Kokį poveikį vaikui daro šeimoje matomas smurtas tarp tėvų, buvimas nuolatinėje stresinėje būsenoje, kai vaikas nežino į ką bet kurią minutę bus nukreipta smurtautojo agresija?

Smurto šeimoje poveikis vaikams

Smurto šeimoje objektais gali būti bet kuris šeimos narys, tačiau absoliuti dauguma nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys ir vaikai. Šeimoje patirta prievarta turi sunkias, kartais ir nepataisomas pasekmes vaiko asmenybei.

Analizuojant vaikų, gyvenančių smurtinėje aplinkoje, elgesį, įvardinamos vaiko raidą žalojančios grėsmės:

• paslapties apie smurtą šeimoje saugojimas skatina beviltiškumo, negebėjimo paprašyti pagalbos ar padėti kitam jausmą;

• vaikas perima savo šeimos modelį, pats tampa agresyvus;

• paklusdamas smurtautojui, išgyvena chaotiškumo jausmą;

• patiria traumuojantį izoliacijos pojūtį – neturi teisės į namus kviesti draugų, užmegzti artimų santykių su bendraamžiais, kad neišpasakotų apie smurtą šeimoje.

Išgyventa trauminė patirtis ateityje gali peraugti į negebėjimą kontroliuoti savo emocijų.

Suaugusiojo amžiuje galinčios pasireikšti pasekmės:

    • nuolatinis savęs nuvertinimas;

    • didelis nerimastingumas;

    • polinkis į depresiją;

    • negebėjimas gyventi šeimoje;

    • nuolatinė partnerių kaita;

    • aukos sindromo pasireiškimas.

Pagalba vaikams, išgyvenantiems smurtą artimoje aplinkoje

Neretai moterys, patiriančios smurtą šeimoje, bando tai nuslėpti, ieškodamos smurtautojo elgesį pateisinančių priežasčių. Tai gali būti fizinis ir emocinis nuovargis darbe, įtampa dėl sunkios finansinės padėties, kitų šeimos narių provokuojantis elgesys (pavyzdžiui, triukšmaujantys ir nepaklusnūs vaikai, laiku neatlikti buities darbai). Teisinasi prieš save ir kitus, kad kenčia smurtą, nes nenori ardyti šeimos dėl vaikų. Visgi vaikai, augdami smurtinėje aplinkoje, perima iškreiptą šeimos vaizdą, kyla didelė grėsmė, kad suaugę pasirinks vieno iš tėvų elgesio modelį ir kurdami šeimas patys taps smurtautojais arba aukomis – smurto ratas suksis toliau.

Suprasdamos frazės „tėvų nepasirinksi“ kontekstą, smurtiniuose santykiuose gyvenančios moterys gali padėti sau ir savo vaikams.

Taigi nuo ko pradėti?

• Nemeluoti sau ir pripažinti, kad nėra aplinkybių, pateisinančių smurtą;

• Ieškoti pagalbos – kreiptis į teisėsaugą, o jeigu jaučiate, kad nedrįstate to padaryti, kreipkitės į krizių centrą. Svarbu žengti pirmą žingsnį;

• Įvertinkite, ar bandymas išlaikyti įvaizdį šeimos, kurioje viskas yra gerai, vertas kainos, kurią už tai moka žalojami vaikai. Ar ne per didelė kaina už apgaulingą iliuziją?

Pirmas žingsnis visada pats sunkiausias. Jeigu norite pasitarti su specialistu, kaip išeiti iš smurtinių santykių ir padėti sau bei savo vaikams,  kreipkitės į Kauno apskrities moterų krizių centrą. Specialistai teikia psichologinę, teisinę, socialinio pedagogo pagalbą suaugusiems ir vaikams, išgyvenantiems įvairias krizes, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje. Visos centre teikiamos paslaugos nemokamos.