Kauniečių Vaidilės ir Dainiaus Šumskų šeima drauge su penkiais vaikais: keturiolikmečiu Nojumi, 11 metų Marija, devynerių dvynukėmis Vilte ir Kamile bei pagranduke Klara, kuriai netrukus sukaks ketveri, šv. Kalėdų laukia atviromis širdimis. Jų tikėjimas – ne proginis, šeimos dienų tėkmėje svarbus kiekvienas susitikimas su Dievu, maldos ir bendrystė.

Gyvenimo apsisprendimas

Draugystės pradžią Vaidilė ir Dainius prisimena puikiai. Susitikusi artimos draugės vestuvėse, pora iškart pajuto tarpusavio ryšį, tačiau šventei pasibaigus išsiskyrė ir, jei ne laimingas atsitiktinumas, galbūt niekada nebūtų susitikę.

"Iš vestuvių grįžome jau švintant. Visą dieną miegojau, vakare  nusprendžiau nueiti į šv. Mišias. Nutariau važiuoti į Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką. Po šv. Mišių išeinu į lauką, žiūriu – Vaidilė stovi. Jei nebūtume šitaip susitikę, gal nebūčiau išdrįsęs ar radęs jėgų pratęsti mūsų pažintį. Susitikimas po Mišių buvo tarsi padrąsinimas, užsimezgusios draugystės sutvirtinimas", – prisiminė Dainius.

Po septynių mėnesių draugystė peraugo į sužadėtuves, po metų atšoktos vestuvės. "Gyvenime būna momentų, kai viskas tampa labai aišku", – sprendimą susituokti po vienų pažinties metų aiškina Vaidilė.

"Buvo smagu jausti, kad mane priima tokį, koks esu, šiam žmogui galiu atsiverti, man nereikia veidmainiauti. Aplankė labai malonus jausmas, kad esu mylimas. Iki vestuvių laukė ilgas kelias, tačiau nereikėtų gąsdinti žmonių, nes ir taip mažai porų tuokiasi. Ryžtis santuokai reikia vyriškumo, drąsos, turėti tikslą, brandinti savyje tą vertybę, iš kurios tas tikslas gimsta", – vestuvių svarbą pabrėžė Dainius ir čia pat prisiminė akimirką, kai suvokė būsimų permainų svarbą.

"Reikėjo išrinkti sužadėtuvių žiedelį, pasikviečiau mamą, kad padėtų. Išvaikščiojome daugybę parduotuvių, kol suradau tinkamą. Tada  suvokiau, kad pirkti žiedą – tai apsispręsti. Prisimenu, išėjau iš parduotuvės į lauką įkvėpti oro, kojos linko per kelius, tačiau aš tvirtai apsisprendžiau, ir keliai nesulinko", – šypsosi D.Šumskas.

Santuoka – dieviškas dalykas

Savo apsisprendimą kartu apsigyventi tik po vestuvių Šumskų šeima grindžia tikėjimu. Gyvenimas nesusituokus – nuodėmė, dėl kurios vyras ir moteris jaučiasi nesaugūs, tarsi darytų kažką bloga.

"Santuoka yra dieviškas dalykas, kadangi ji skatina nusigręžti nuo savęs ir atsisukti į kitą, pasiaukoti iš meilės ir aukotis iki gyvenimo pabaigos. Žmogus iš prigimties yra linkęs į egoizmą, o egoizmas skatina tikėti, kad jis pats save gali padaryti laimingą, bet tie, kurie bandė, patyrė nesėkmę. Tik kitas žmogus gali tave padaryti laimingą, o tai jau yra dieviška. Moterų prigimtis kitokia, joms lengviau išlaikyti, išsaugoti santykius, o vyrams – daug sunkiau. Kai jautiesi įskaudintas, piktas, kas tada padeda pamiršti save, savo nuoskaudas ir atleisti? Tik Dievas. Kai būna sunku, meldžiu Dievo pagalbos. Netikėdami du žmonės, susidūrę su sunkumais, dažnai pasuka skirtingais keliais. Skaudu būna ne tik patiems sutuoktiniams, bet ir jų vaikams. Žmogus nori būti mylimas, o nusigręžia ir eina tolyn nuo to, kuris gali jį mylėti. Tikėjimas yra didelė dovana, malonė", – samprotavo D.Šumskas.

Gyvenimas yra pilnas netikėtumų, visokiausių iššūkių ir sunkumų: ir mažesnių, ir didesnių, ir paprastesnių, buitiškesnių, ir dvasingesnių – visos poros jų patiria. Kas tokiais atvejais gelbsti? Anot V.Šumskienės, tik tikėjimas padeda visus sunkumus ištverti.

Tėvystės rūpesčiai

"Pirmojo vaiko šeimoje dalia tokia, jog iš jų tėvai mokosi, – akimirką, kai po vienų santuokos metų gimė pirmagimis Nojus, prisiminė D.Šumskas. – Dievas yra geriausias pedagogas, vaikus reikia auklėti drauge su juo. Kaip Dievas su mumis elgiasi, taip ir mes turime elgtis su savo vaikais."

Ką vaikams suteikia tikėjimas ir kaip jie jį priima? V.Šumskienės teigimu, daug kas priklauso nuo vaiko amžiaus, nuo jo nuotaikų ir kitų dalykų. Vaikas auga ir formuojasi, todėl normalu, kad jis svyruoja.

"Mes skatiname juos tikėti, turime šeimos taisykles, o vaikai tą perima tiek, kiek gali. Mergaitės rečiau pasispyrioja, kai nenori dalyvauti Mišiose, tačiau sūnus dabar yra paauglys ir jaučiu, kad tai yra tas laikas, kada jis turi apsispręsti, ar šitos vertybės, kurias mes puoselėjame, tikrai taps jo. Mes, tėvai, galime tik palydėti jį šioje kelionėje. Jei mes vaiką priversime tai daryti, neaišku, kas iš to išeis. Jaučiu, kad su kiekvienu vaiku tai – kelionė. Vertybių perdavimas yra labai svarbus ir jos perduodamos ne žodžiais, bet pavyzdžiu. Vaikai žino, kokios mūsų vertybės, ir jiems reikia apsispręsti – priimti jas arba ne", – patirtimi dalijosi V.Šumskienė.

"Kiekvieną vakarą mes skaitome Šventąjį Raštą, vaikai tai žino, kurie nori, tie prisijungia, ir vakarais meldžiasi kartu su mumis", – pridūrė D.Šumskas.

Malda šeimą lydi visur – net ir rytais važiuojant į mokyklą, darželį, darbą. Susėdę į automobilį visi atsipučia, tada pats tinkamiausias laikas pasimelsti už visus, kad diena būtų sėkminga, kad visi iššūkiai būtų įveikiami.

Šeimos gyvenime labai svarbi diena – sekmadienis, kai dalyvauja Mišiose, o po jų laiką skiria vienas kitam: eina drauge pietauti, važiuoja į mėgstamas vaikų pramogų vietas, lanko senelius. Svarbiausia – kad visi būtų kartu, džiaugtųsi ir ši diena būtų kitokia nei įprasti šiokiadieniai.

Laisvai leisdami savo vaikams pasirinkti, kokias šeimos vertybes perimti V. ir D.Šumskai sako, kad neprieštarautų vaikų dievoieškai.

"Be abejo, mums būtų skaudu, jei kuris nors vaikas apsispręstų pakeisti tikėjimą, tačiau, manau, svarbiausia gyvenime – ieškoti. Jei vaikas nuoširdžiai ieško, jis tikrai ras Dievą. Galiausiai, tai ne mūsų vaikai, jų tėvas yra Dievas, jisai juos auklėja. Mes negalime jų savintis ar versti kažką daryti taip, kaip darome mes. Jei vaikai, ieškodami Dievo, nuspręstų pakeisti tikėjimą, turėtų paaiškinti, kodėl tai daro, ir mes padiskutuotume. Blogiausia būtų, jei aš naudočiau prievartą. Laisvė yra pamatinė dorybė. Galiausiai, aš pasitikiu Dievu", – paaiškina Dainius.

Laikas dviem

V.Šumskienė – "Gyvenimo ir tikėjimo instituto" dėstytoja, religinės tematikos straipsnių autorė, sutuoktinis – vadybos konsultantas. Sukdamasi darbų rate, pora randa laiko pabūti dviese – paprastą dieną nueina į Mišias, o po jų – pakviečia vienas kitą puodelio kavos. Vis dėlto didelė šeima reikalauja daug dėmesio, tad tokios akimirkos – retenybė.

Paklausti, kaip sprendžia iškilusias tarpusavio santykių problemas, Šumskai atskleidžia, jog priklauso tarptautiniam Dievo motinos komandų sutuoktinių "Equite Notre dame" judėjimui. "Šeimos, priklausančios šiam judėjimui, įsipareigoja siekti šešių siekių – viso gyvenimo atsakomybių. Siekiai yra suformuluoti porai, kad ji tobulėtų dvasiškai. Jie padeda šeimyniniame gyvenime išlaikyti ir puoselėti tarpusavio ryšį, sutarti, nenutolti vienam nuo kito", – sako Vaidilė.

"Vienas iš siekių – su savo sutuoktiniu susitikti maldoje pokalbio: kartą per mėnesį pasikalbėti įvairiomis temomis. Tai padeda pažinti vienam kitą, išsiaiškinti, kas sutuoktiniui yra meilė, kada jis ją išgyvena. Santuokoje svarbiausia klausytis, aiškintis, ko kitas žmogus nori, kas jam yra svarbu, kas patinka ir atsiliepti į tai. Pasikalbėjimas maldoje reiškia, kad kiekvienas sutuoktinis yra pasiryžęs viską išklausyti, viską priimti ir stengtis suprasti. Kitas siekis – melstis kartu poroje, dar kitas – skaityti Šventąjį Raštą, turėti gyvenimo taisyklę, taip pat vienas iš judėjimo siekių yra rekolekcijos, kurių metu stengiamasi pabūti su savimi, permąstomas gyvenimas, tikslai", – siekius vardija Dainius.

"Equite Notre Dame" dalyvaujantys sutoktiniai susijungia į komandas, kurias sudaro keturios–septynios poros ir kunigas. Šis judėjimas ne tik padeda kurti darnius santykius tarp vyro ir žmonos, bet ir ugdo tarp porų bendrystės jausmą.

Ir malda, ir dovanos

Gruodį didysis Šumskų namų kambarys papuošiamas advento vainiku – kiekvieną sekmadienį uždegama po žvakę. Advento penktadieniai šeimoje – pasninko diena, todėl visi šeimos nariai stengiasi maitintis papračiau, maistui išleidžiama mažiau, o suma, kuri sutaupoma, paaukojama. Prieš didžiąsias šventes nepamirštama atlikti išpažinties, ir, susitaikius su Dievu bei kitais žmonėmis, ramiai pasitinkamos Kūčios bei šv. Kalėdos. Kuo žiemos šventės arčiau, tuo Šumskų namuose atsiranda daugiau papuošimų, tačiau Kalėdų eglė dabinama tik Kūčių dieną.

D.Šumskas ragina advento laikotarpiu kuo dažniau matytis su tais žmonėmis, kurie suteikia paguodos ir padrąsinimo.

"Pirmąsias Kučias po sutuoktuvių buvome dviese, nes man atrodė, jog tokios turėtų būti mūsų jaunos šeimos tradicijos. Per Kalėdas, pamenu, lankėme artimuosius. Dabar tradicijos pakito – visa šeima susirenka mūsų namuose ir Kūčių vakaras būna labai šviesus: 17 val. važiuojame į Mišias, o grįžę susėdame prie stalo. Dainiaus mama yra buvusi darželio auklėtoja, ji geba bendrauti su vaikais, todėl kiekvienais metais yra rengiamas vaidinimas, o vėliau vyksta linksmos, netikėtos dovanų paieškos. Vaikai su draugais pasipasakoja vieni kitiems apie šeimos Kūčių ir šv. Kalėdų šventimo tradicijas, mūsiškiai sako, jog jų šventės pačios linksmiausios", – džiaugėsi V.Šumskienė.

Per Kūčias šeima skaito Evangelijos istoriją, meldžiasi, laužia kalėdaitį, linkėdami vienas kitam gėrio. D.Šumskas pabrėžia: prieš sėdant prie Kūčių stalo, svarbu atsiprašyti, tų, kuriuos įskaudinai, atleisti, grąžinti skolas. Vienišų žmonių Šumskiai stengiasi per šventes nepalikti vienų – kviečia juos pas save, taip pasidalydami džiaugsmu.

Kalėdų Senelis Šumskų šeimyną aplanko kiekvienais metais vis sugalvodamas, kaip išradingai paslėpti savo dovanas: būna, jog Senelis neranda namų durų ar dovanas palieka ant pavėsinės stogo.

"Kalėdų Senelis labai nori pradžiuginti vaikus, tačiau jo dovanos nebūtinai yra didelės ir brangios. Svarbiausia, kad jos tikrai džiugintų. Prie Kūčių stalo su vyru stengiamės akcentuoti šventės prasmę, ką ji žymi, ko mes laukiame, kodėl valgome Kūčių vakarienę, tačiau dovanos taip pat yra šios šventės dalis", – sako Vaidilė.

Šumskų vaikai aktyvūs, daug kur dalyvauja: šoka, dainuoja, piešia, groja, tad atsiimdami Kalėdų Senelio dovanas kiekvienas parodo, ko šiais metais išmoko, kaip patobulėjo. Ši šventės dalis įsimintiniausia vaikams, dovanoja daug jaudulio ir džiaugsmo.