Tokia situacija nutiko kaunietei verslininkei Sigitai Padriezei, ji su vyru, verslininku Kęstučiu Padriezu, papasakojo apie nutikusią situaciją, ir kas vyko po to.
– Papasakokite, kur turėjote skrydžio bilietą ir kokia situacija nutiko oro uoste?
– S. Padriezė: liepos mėnesį turėjau skristi iš Vilniaus į Larnaką. Skrydis buvo apie 14 val., registraciją pasidariau ryte, apie 8 val., gavau įlaipinimo bilietą, priskirtą vietą. Turėjau prioritetinį bilietą, nes papildomai pirkau registruojamą bagažą. Atvykau į savo prioritetinę eilę, nuskenavau bilietą ir aparatas sužibo raudonai. Darbuotoja pasakė, kad esu „on hold“, paprašė prisėsti. Nelabai tada supratau, apie ką čia. Paaiškino, kad reikia laukti, kol visi keleiviai sulips, ir jei liks vietos, tada įleis. Buvau apstulbusi ir prisėdau savo prioritetinėje eilėje.
– Jums nepaaiškino, kodėl atsirado „on hold“?
– S. Padriezė: visai nepaaiškino. Prašiau pakviesti vadybininką, bet su manimi nekalbėjo – tik pasakė sėdėti ir laukti.
– „On hold“ – tai laikinai sustabdytas bilietas. Bet jūs tai pamatėte tik praėjusi visas patikras, prie vartelių, iš kurių keleiviai lipa į lėktuvą?
– S. Padriezė: taip. Atvykau iš Kauno į Vilnių kartu su vyru, abu sugaišome dėl darbų, pralaukėme porą valandų oro uoste, pavalgėme, patyrėme išlaidų. Ir tik laipinimo metu sužinojau, kad yra galimybė, jog manęs net neįleis į lėktuvą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kada buvo pirktas bilietas? Gal paskutinėmis dienomis?
– S. Padriezė: bilietas buvo pirktas gan anksti, sekėme, kada bus gera kaina.
– Tai nebuvo paskutinės minutės bilietas?
– S. Padriezė: ne, jis buvo planuotas. Net pas notarą Kipre buvau susitarusi, tad kelionė turėjo būti pusiau verslo, pusiau poilsinė. Man pačiai buvo nemalonu, bet baisiausia buvo matyti aplinkinius. Buvo šeima, kuri visa praėjo, tačiau liko mergaitė, kokių 15 metų. Ji visą valandą, kol kiti keleiviai lipo, verkė be sustojimo.
– Tai ji buvo vienintelė atskirta nuo šeimos?
– S. Padriezė: taip, ji liko „on hold“. O kiti, kurie pavėlavo gal kokiomis 30 sekundžių, kai vartai jau buvo uždaryti, – visą šeimą neįleido, jiems darė naujus įlaipinimo bilietus. Mergaitė, gal kokių 10 metų, krito ant grindų ir verkė. Vietoj linksmos vasarinės kelionės viskas virto tarsi „Santa Barbaros“ serija.
Buvo šeima, kuri visa praėjo, tačiau liko mergaitė, kokių 15 metų. Ji visą valandą, kol kiti keleiviai lipo, verkė be sustojimo.
– Kiek jums teko laukti, kol buvo paaiškinta, kas nutiks, jeigu jūsų nepriims į lėktuvą?
– S. Padriezė: nieko nepaaiškino. Kadangi mus galiausiai priėmė, bandžiau tik suprasti, kas būtų buvę, jei nebūtų pavykę. Kita šeima pavėlavo – jų neįleido, bet man pavyko įlipti.
– Tai galiausiai pavyko išskristi? Nors bilietas buvo nupirktas laiku, nevėlavote į registraciją, turėjote pirmumo teisę, bet niekas neaiškino, kas būtų buvę, jei būtumėte netilpusi?
– S. Padriezė: taip, pavyko. Vėliau pasidalijau su vyru, jis nustebęs paskelbė apie tai socialiniuose tinkluose, ir pasirodė, kad tokia situacija pasitaiko dažnai.
– Ar pavyko kažką išsiaiškinti po to, gal gauti kompensaciją?
– K. Padriezas: kompensacija visada yra paskutinis dalykas. Pirmiausia reikia žiūrėti sistemiškai – čia yra klaidų. Kodėl? Parduodama daugiau bilietų, nei yra vietų lėktuve. Paskui galima elgtis gerai arba blogai. Čia elgiamasi blogai, o tada ieškoma priežasčių, kaip tai pateisinti. Dabar jau prieiname prie kompensacijos, kuri tampa būdu pateisinti blogą verslo sprendimą. Į vieną vietą parduodami keli bilietai. Į tai norėčiau atkreipti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos dėmesį, kad jie susidomėtų. Tai ne tik Lietuvos, ne tik šios avialinijos problema – ji yra ir airiškose, ir vokiškose oro linijose.
Pasidalinome socialiniuose tinkluose, gavome daug atsiliepimų, ir visi labai blogi. Komunikacijos, verslo etikos nėra. Pirmiausia tai – verslininkai, kurie turi savo klientą. Tik po to kalbame apie vartotojus. Čia pažeidžiamos teisės, pats veikimo būdas yra blogas. Mes su žmona norėjome atkreipti dėmesį į šią problemą ir paraginti atsakingas institucijas ją spręsti, nes taip neturėtų būti.
– O ką avialinijos tokiu atveju daro? Ką turėtų daryti? Gal pasiūlyti kitą skrydį, kompensuoti nakvynę, maistą? Nes juk gali nutikti, kad ne skrendi iš namų į kitą šalį, o grįžti namo ir netelpi į lėktuvą.
– K. Padriezas: turime pavyzdį artimoje aplinkoje – jaunų vyrų kompanija skrido iš Kipro.
– S. Padriezė: taip, jie skrido atgal, iš Larnakos į Vilnių. Jų nepriėmė. Vieną, kuris sunkiai sirgo, priėmė, bet du liko. Tačiau, manau, nereikia kalbėti apie tai, ką avialinijos turėtų pasiūlyti. Jos neturėtų parduoti dviejų bilietų į vieną vietą.
– K. Padriezas: tai sisteminė klaida, kurią būtina tvarkyti. Į tai reikia atkreipti dėmesį. Nereikalauju psichologinės kompensacijos, bet kai kalbame apie sistemos problemą, matome 15 metų mergaitę, kuri valandą verkė, arba kitą šeimą su 9–10 metų mergaite, kuri griuvo ant kelių ir verkė. Čia jau galima paliesti vaikų teisių apsaugos klausimus. Tai neetiškas verslas.
Naujausi komentarai