Ugnį sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ aukure uždegęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis pastebėjo: „Mūsų jau daug mažiau. Anksčiau susirinkdavo apie 12 tūkstančių, dabar gal kokie septyni.  Kai kurie mirė, kiti dėl krizės negali atvažiuoti. Tačiau matau daugiau jaunų žmonių. Jiems paprastai labai patinka partizaninių kovų inscenizacijos. Tai – savotiškas istorijos mokymas“, - kalbėjo Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos pirmininkas.  

Paklaustas ar džiugina tremtinius parodytas Prezidentės dėmesys, P.Jakučionis atsakė: „Mums tai nėra kokie atlaidai, bet smagu“. Vos atvykusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę apsupo norintys jai ranką paspausti žmonės. Tremtiniai ir politiniai kaliniai jai dovanojo gėles, fotografavo.

„Įvažiuojant  į slėnį kilo nepaprastas jausmas žiūrint į suguldytus baltus kryžius. Jūs – gyvas nesunaikinamo žmoniškumo ir drąsos liudijimas.  Tremtis buvo tragiškas pasityčiojimas iš kiekvieno Lietuvos žmogaus. Jūs esate tie, kurių dėka širdyje nešiojame  vis dar gyvą Lietuvos istoriją. (...)Tremtin vežami žmonės turėjo vienintelę kaltę – mylėjo laisvę ir savo Tėvynę. Dėkoju iš visos širdies, kad tikėjote Tėvyne, sunkais  išbandymų metais saugojote Lietuvą savo širdyje (...), o dabar drauge su mumis kuriate geresnę Lietuvą. Tegul mus vienija meilė ir ištikimybė Tėvynei“, - į susirinkusius kreipėsi Prezidentė, paminėjusi, jog ir jos pačios senelis buvo ištremtas.

Po pasisakymo D.Grybauskaitė buvo pagerbta ąžuolo lapų vainiku. Aplink nuo pakylos nulipusią šalies vadovę vėl susibūrė pabendrauti norintys žmonės. „Man pavyko paspausti Prezidentei ranką“, - draugei gyrėsi garbaus amžiaus moteris.