Pasveikino miestą

Šeštadienį Trijų Karalių eisena prasidėjo nuo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios ir keliavo Laisvės alėja, Vilniaus gatve iki Rotušės aikštės, kur prie pagrindinės miesto eglės vyko teatralizuotas sveikinimas ir koncertas „Trys Karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“.

Iš pradžių eisena stabtelėjo ties prakartėle, įrengta ties Kauno arkivyskupija. Atidavė duoklę ėdžiose gulinčiam kūdikėliui, pasveikino jį giesmėmis. Beje, ši Kauno prakartėlė iš tiesų alsuoja gyvybe, mat čia laikinai apgyvendinta avis su savo mažuoju ėriuku, tad visi praeiviai gali stebėti šiltą jų gyvenimą pro langelius.

Trys Karaliai apžiūrėjo ir pagrindinę miesto eglę. Prie Kauno eglės susirinkę kauniečiai norėjo įamžinti į aikštę įžengusius personažus. Taip pat tikino, kad su žiemos šventėmis iš kiemo jau galėtų pasitraukti ir šaltukas.

„Mano senoliai sakydavo, kad atėjus karaliams, dienos tampa šviesesnės, tad ir aš viliuosi, kad bus mažiau tamsos visomis įmanomomis prasmėmis – tiek dienos ilgės, tiek širdyje bus šviesiau“, – kalbėjo Joana, kartu savo vaikus fotografavusi prie atžygiavusių Trijų Karalių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Trijų Karalių reikšmė

Sausio 6-ąją švenčiama Trijų Karalių šventė – krikščioniškajame pasaulyje trijų išminčių Kasparo, Merkelio, Baltazaro apsilankymas pas kūdikėlį Jėzų dar vadinamas epifanija (graikų kalba epiphaneia – „pasirodymas“, „apsireiškimas“). Tai šventė, kuria tradiciškai pasibaigia Kalėdų laikotarpis ir Saulės sugrįžimo minėjimai pagal senąsias tradicijas.

Trijų Karalių šventė žymi žiemos švenčių pabaigtuves, nuo seno Lietuvoje buvo svarbus gyvybės medžio jovaro motyvas. Tą dieną vaikščiodavo persirengėliai – gandrai, arkliai, meškos. Vyrai vaizduodavo vaidilas, krivius, senovės karius, persirengėliai lankydavo sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, už tai buvo vaišinami ir apdovanojami. Po šios šventės pradėdavo samdyti žmones darbams.

Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno vadinta Krikštais, Atarašais, vėliau – Trimis Karaliais, o Latvijoje dar ir Žvaigždės arba Žvaigždžių diena.

Astronomiškai šis laikotarpis sutampa su Saulės stovėjimo (lot. solstitium – Saulės stovėjimas) laiko pabaiga. Vadinamasis Saulės stovėjimas – tai laikas, kai dienos trukmė beveik dvi savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. Sausio 6-ąją įgudusi akis jau gali pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą pagal Saulės tekėjimo ir laidos vietos pasikeitimą arba pagal žvaigždynų padėtį.

Etnografai yra pažymėję, kad nuo Kalėdų iki sausio 6-osios „diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Eglės dar nenupuoš

Tradiciškai atėjus Trims Karaliams pasibaigia ir Kalėdų laikotarpis, nupuošiamos eglės. Gyventojų puoštoms natūralioms eglutėms surinkti jau įrengtos specialios vietos, tačiau pagrindinė Kauno eglė dar liks savaitėlei.

Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad Rotušės aikštėje menininkės Jolantos Šmidtienės kurta „Angelo palytėta“ eglutė bus nupuošiama po sausio 14-osios. Vadinasi, savaitę ilgiau nei įprastai galėsime džiaugtis šia kalėdine puošmena. Miesto atstovai tikino, kad šiemet eglė nupuošiama vėliau dėl to, jog jau kitą savaitę Kaune vyks Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, tad norėjosi suteikti galimybę daugiau žmonių aplankyti Kauno kalėdinę eglę.

Po savaitės bus pradėtos nupuošti ir visame mieste iškabintos dekoracijos. „Kauno gatvių apšvietimo“ darbuotojai nuo stulpų ir parkų nurinks lemputes. Planuojama, kad švieselių girliandos bus paliktos tik Laisvės alėjoje.