Nugriuvusiai Lapių šv.Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus tvorai atstatyti ir šlaitui sutvirtinti prašoma skirti 1 mln. eurų. Kas iki tokių rekordinių aukštumų padidino kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų sąmatą?

Prašo Vyriausybės paramos

Nugriuvus šventoriaus tvorai ir susidarius šlaito nuošliaužai, šioje Lapių dalyje dar kovo mėnesį paskelbta ekstremali situacija – bažnyčia, šventorius ir dalis kapinių paskelbti pavojinga zona, juose laikinai uždrausta žmogaus veikla, jie aptverti skiriamąja juosta. Čia lankytis draudžiama. Įstatymo nustatyta tvarka, ekstremaliai situacijai panaikinti gali būti skiriamos lėšos iš Vyriausybės rezervo fondo. Tai žinodami, ekspertus pasisamdę Šv.Jono Krikštytojo parapijos atstovai parengė tvoros atstatymo, restauracijos bei šlaito sutvirtinimo darbų projektą ir išsiuntė Vyriausybei prašymą jį finansuoti. Prašoma įspūdingos sumos – 927 tūkst. eurų.

"Ne į lubas žiūrėdami sąmatą sudarėme. Tvirtinant, kad sąmata nepagrįsta, turi būti pateikti argumentai. Tokių argumentų aš nežinau", – tikino vienas sąmatos sudarytojų, Lapių bažnyčios techninis prižiūrėtojas inžinierius-statybininkas Vytautas Kantautas. Palyginus, kad Zapyškio bažnyčios išsaugojimo ir atgaivinimo darbams prašoma tik 0,5 mln. eurų, atkirto: "Čia du nepalyginami dalykai. Zapyškio bažnyčia stovi lygioje vietoje, o Lapių bažnyčia – šlaite. Kad šlaitas toliau neslinktų, reikia rimtai sutvirtinti šventoriaus gruntą laikančią atraminę sieną. Ta atraminė siena eina į 5 m gylį, beveik visa ji – po žeme, ant jos stovi šventoriaus tvora."

Šventoriaus tvora ir ją laikanti atraminė siena – valstybės saugomo paveldo objekto dalis. Ji pradėta statyti XIX a., 1997–1998 m. atliktas jos kapitalinis remontas. Darbus tuomet vykdė "Kauno restauratoriai", techninę priežiūrą atliko "Lietuvos paminklai". "Remontuojant toje vietoje, kur nugriuvo šventoriaus tvora ir atraminė siena, turėjo būti sukalti atraminiai poliai. Po griūties tapo visiškai aišku, kad tų polių ten nebuvo. Nors mes ir anksčiau tai žinojome – geologai ištyrinėjo, kad nėra ten nei polių, nei rostverko (polinio pamato dalis, į kurią remiasi statinys – red. past.). Jei tada, 1997–1998 m. šventoriaus tvora ir atraminė siena būtų tinkamai sutvirtintos, niekas nebūtų nugriuvę dabar", – įsitikinęs V.Kantautas.

Kapitalinio remonto nebaigė

"Lietuvos paminklų" laikinasis direktorius Vytautas Aleška teisinosi, kad tuomet, 1997–1998 m., kai kurie planuoti kapitalinio remonto darbai nebuvo atlikti, nes nebuvo skirta pakankamai lėšų. "Mes tų darbų ir nepridavėme – kaip galėjome priduoti, jei jie nebuvo baigti? O kai neskyrė pinigų, tai mes ir negalėjome jų baigti", – aiškino V.Aleška.
Statinių techninio vertinimo ekspertas Jurgis Ražaitis, dalyvavęs vienos komisijų, sudarytų po šventoriaus tvoros griūties, darbe nesiėmė vertinti projekto sąmatos. Jis pabrėžė, kad būtina kokybiškai sutvirtinti yrantį šlaitą. "Darbus komplikuoja tai, kad reikia išsaugoti paveldosauginę atraminės sienos dalį. Reikia pagilinti esamus pamatus po atramine siena ir kitaip ją inkaruoti – užkabinti, kad nenuvirstų. Kai kurie projekto sprendiniai, matyt, priklausys ir nuo įmonės, kuriai bus patikėta atlikti darbus, nes šlaite – sudėtingos darbo sąlygos", – sakė J.Ražaitis.

Pagal V.Kantauto ir kitų projektuotojų parengtą projektą, šlaitui sutvirtinti į atraminę sienutę numatyta įkalti apie 80 polių. "Jie bus įleisti į žemę 9 m, per visą 90 m siekiantį šventoriaus tvoros perimetrą. Jei konstruktoriai nurodys, kad poliai turi siekti dar giliau arba kad nereikia tokių ilgų polių – projektą koreguosime. Numatyta atlikti visą kompleksą darbų. Kas brangiausiai kainuos? Liūto dalį sudaro gręžimas per mūro sieną – tiek plytų, tiek lauko akmenų. Tie poliai bus įgręžti į atraminę sieną – jų nesimatys. Prisideda dar armatūros kaina. Į sąmatą įeina ir reikiami atlikti archeologiniai tyrimai", – tikino bažnyčios techninis prižiūrėtojas.

Jo teigimu, sąmatą gerokai padidino ir "Lietuvos paminklų" numatomi atlikti šventoriaus tvoros restauravimo darbai. "Kai kuriuos darbus ir sumas mes įtraukėme iš pernai "Lietuvos paminklų" parengto šventoriaus tvoros restauravimo ir sutvirtinimo projekto. Tiesa, šlaitui sutvirtinti siūlome kitokius nei ši įmonė techninius sprendimus, nes juos, kaip galinčius pažeisti bažnyčios pamatą, sukritikavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto ekspertai", – sakė V.Kantautas.

Tyrimai – privalomi

Kultūros paveldo departamento (KPD) užsakymu pernai "Lietuvos paminklų" parengto šventoriaus tvoros restauravimo ir sutvirtinimo projekto sąmata taip pat įspūdinga – 439 tūkst. eurų. "Mes čia skaičiavome, kiek kainuotų tvoros restauravimo – ne statybos – darbai: t.y. plytų mūro, akmenų, kontraforsų restauravimas", – aiškino laikinasis "Lietuvos paminklų" direktorius Vytautas Aleška. Jis užsiminė, kad projekto sąmata buvo ekspertuota – tai esą įrodo jos pagrįstumą. Pasak pašnekovo, sąmatą padidina tai, kad į projektą įeina ne tik tvoros restauravimas, bet ir pamatų stiprinimas. "Tai yra juostinių pamatų pagilinimas, kontraforsų pamatų pagilinimas, atraminių sienučių stiprinimas templėmis, atraminės gelžbetoninės sienos įrengimas, bažnyčios pamatų pagilinimas vienoje pusėje, drenažo vamzdžių keitimas, ardymo, teritorijos tvarkymo darbai, grunto kasimas, – projekte numatytus darbus vardijo laikinasis direktorius. – Be to, čia yra kultūros paveldo objektas – valstybės saugoma teritorija, dėl to, prieš vykdant žemės kasimo darbus, privaloma atlikti archeologinius tyrimus."

Pasak V.Kantauto, būtent atraminių sienučių tvirtinimo templėmis ir atraminės gelžbetoninės sienos įrengimo atsisakyta kaip nesaugaus, bažnyčios pamatą galinčio pažeisti būdo – parapijos parengtame projekte tai siūloma pakeisti poliais.

Abejotinos vertės paveldas

Lapių parapijos klebonas svarstė, kaip nuo XIX a. vis griūdavusi ir atstatoma tvora gali būti paveldo objektu. "Tikro paveldo toje tvoroje nelabai likę. Viską brangina ir sunkina jos buvimas valstybės saugoma kultūros vertybe. Pigiausias variantas būtų, jei KPD nekreiptų į tą tvorą dėmesio, leistų nugriauti ir pastatyti jos vietoje šlaitą sutvirtinančią galingą užtvarą. Taip būtų daug pigiau ir paprasčiau. Dabar – paradoksas: valstybė skiria pinigų šlaitui sutvirtinti tik tuo atveju, jei mes kartu restauruojame ir tvorą, – komentuodamas pernai "Lietuvos paminklų" parengtą projektą sakė Robertas Skrinskas. – Jei tvoros nerestauruotume, negautume pinigų ir grėsmę keliančiam šlaitui tvirtinti. O juk pavojų bažnyčiai kelia ne tvora, o yrantis šlaitas. Be to, juk svarbiau pati bažnyčia, o ne šventoriaus tvora. Dabar visas dėmesys ir pinigai – tvorai, o bažnyčiai – nieko."
Pasiteiravus apie galimybę išbraukti Lapių šventoriaus tvorą su atramine sienute iš Kultūros vertybių registro, KPD direktorė Diana Varnaitė atsakė: "Ne pats departamentas įrašo objektus arba jų sudėtines dalis į Kultūros vertybių registrą – įrašo ir išbraukia ekspertų tarybos. Jos sudaromos iš nepriklausomų mokslininkų. Be to, nemanau, kad tos tvoros buvimas ar nebuvimas registre yra išbrangimo priežastis ir keičia situaciją."

Ar KPD vadovei 1 mln. eurų vertės šventoriaus tvoros atstatymo, restauravimo ir šlaito sutvirtinimo darbų sąmata atrodo pagrįsta? D.Varnaitė nuo tiesaus atsakymo išsisuko: "Sąmatos turi būti ekspertuojamos, o ši sąmata ekspertuota nebuvo. Yra specialios įmonės, kurios atlieka sąmatų ekspertizę, tokia įmonė turėtų ekspertuoti ir šią sąmatą." Pašnekovė užsiminė, kad parapijos atstovų parengtas projektas šiuo metu tikrinamas KPD Kauno teritoriniame padalinyje.

Statybos projektus ekspertuojančios bendrovės "Statybos projektų ekspertizės centras" ekspertė Marija Isodienė tvirtino iš vieno skaičiaus negalinti pasakyti, ar pagrįsta sąmata, ar ne. "Reikėtų matyti visą projektą", – užsiminė ekspertė. Pasidomėjus, ar 1 mln. eurų tvorai atstatyti ir šlaitui sutvirtinti nėra šokiruojanti suma, M.Isodienė atsakė: "Kainos didelės, bet viskas priklauso nuo statybos apimties, naudojamų medžiagų, techninių sprendimų. Turėdami tokią medžiagą, tikriname, skaičiuojame, taikome normatyvus – kainų ribas, kiek tai gali kainuoti."

Parapija nepajėgi sutvarkyti

Paprašytas iš savo pozicijų įvertinti 1 mln. eurų vertės sąmatos pagrįstumą, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sakė: "Projektų vertinimas nėra mano pašaukimas. Aš galiu komentuoti evangelijas, bet ne sąmatą." S.Tamkevičius užsiminė, kad apie nestabilią šventoriaus tvorą parapijos klebonas R.Skrinskas dar iki jai nuvirstant žinojo ir apie tai buvo pranešęs reikiamoms institucijoms. "Tenka apgailestauti, kad įvairūs biurokratiniai derinimo procesai vyksta labai ilgai", – pastebėjo arkivyskupas metropolitas.

Ar Kauno arkivyskupijos kurija kofinansuotų šį projektą, jei iš Vyriausybės rezervo fondo nebūtų skirta visa tvorai atstatyti ir šlaitui sutvirtinti reikalinga suma? "Praktika tokia, kad kurijos išlaikomos iš parapijų, o ne atvirkščiai. Dabar anksti spėlioti, kiek pinigų bus skirta. Viena aišku – parapija savo lėšomis tikrai nepajėgi viską sutvarkyti. Be specialiųjų fondų paramos neapsieisime", – užsiminė S.Tamkevičius.

"Kol tikslinamas šlaito sutvirtinimo projektas, bažnyčios sienos toliau skilinėja. Griuvimas tebevyksta toliau – neseniai atsirado naujų įtrūkimų bažnyčios sienoje nuo Neries pusės", – apgailestavo Lapių parapijos klebonas.

Bažnyčias atstato pigiau

Kultūros paminklą – Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčią – išsaugoti ir atgaivinti planuojama už 542,34 tūkst. eurų. Tokia yra Kauno rajono savivaldybėje parengto projekto sąmata. Projekto metu planuojama atlikti bažnyčios fasadų konservavimo-restauravimo tvarkybos darbus, pastato kapitalinio remonto darbus, įsigyti įrangos ir baldų. Kapitalinio remonto metu planuojama atlikti bendrastatybinius darbus (grindų, lubų, angų, stogo ir perdangų remonto), elektros tinklų, šildymo sistemos, vėdinimo sistemos remonto darbus, įrengti priešgaisrinę signalizaciją, sutvarkyti teritoriją.

Atstatyti sudegintą medinę Paštuvos šv.Barboros bažnyčią, kuri dabar bus mūrinė, kainuos apie 115 tūkst. eurų (įskaitant vidaus apdailos darbus). "Tai gyventojų aukotos, arkivyskupijos ir Kauno rajono savivaldybės skirtos lėšos. Tačiau kai kas mums visai nieko nekainavo – esame gavę dovanų. Jei ne dovanos, nuolaidos ir išimtys, kurias taiko įmonės ir žmonės, sužinoję, kad viso to reikia bažnyčios statybai, viskas būtų kainavę brangiau", – skaičiavo Paštuvos parapijos klebonas Virgilijus Dudonis.

Dėl kitos sudegintos medinės bažnyčios Kulautuvoje atstatymo dar neapsispręsta. "Atstatyti bažnyčią planų yra, bet kol kas dar anksti apie tai kalbėti, nes parapija neturi kur statyti – žemės sklypas, kuriame stovėjo bažnyčia, kitaip tariant, šventorius, yra savivaldybės žinioje. Tam tikri žygiai yra daromi, kad sklypas atitektų tikriesiems šeimininkams", – užsiminė Kulautuvos parapijos klebonas kunigas Ladislovas Baliūnas. Šv.Mišios vyksta laikinoje Kulautuvos bažnyčioje, esančioje Poilsio g. 10.
Lapėse paskelbus ekstremalią situaciją, šv.Mišios aukojamos mokykloje – sekmadieniais užleidžiama aktų salė. Laidotuvių šv.Mišios vyksta kitose parapijose.