Atvežė visą cisterną

Beveik dvidešimt ūkininkų iš Telšių regiono į Kauną atvežė net 16 tonų pieno, kurį dalijo visiems norintiems. Tik atvažiavus į prekybos miestelio „Urmas“ aikštelę, nutįso įvairios talpos tarą rankose laikančių kauniečių eilė.

Kaip pasakojo pienininkai, prie šios akcijos prisijungė ne vienas ūkininkas, todėl pavyko susikooperuoti ir kauniečiams pasiūlyti ypač didelį kiekį pieno.

„Kauno regione yra mažai pieno ūkių, todėl šiandien turėjome svečių iš Žemaitijos. Kaune tai tikrai rekordinis kiekis. Iki tol į Kauną veždavo keturi ūkiai ir kiekvienas jų išdalydavo iki tonos pieno“, – kalbėjo Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininko pavaduotoja Regina Bernatonienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Palaiko ūkininkus

Į Kauną ūkininkai atvyko su šūkiu „Nemokamo pieno (ne)būna?“. Tai reiškia, kad pienininkai nepardavinėjo pieno, tačiau iš gyventojų sulaukė simbolinių aukų. Žmonės noriai ūkininkams paliko pinigų, kad šie bent apsimokėtų už kurą.

Dauguma kalbintų eilėje laukusių kauniečių tikino, kad už litrą pieno paaukojo apie 50 centų. Tačiau buvo ir tokių, kurie už litrą pieno ūkininkams atsidėkojo ir dešimtine eurų. Kaip tikino kalbinti kauniečiai, reikia palaikyti protestuojančius ūkininkus. Kiti taip pat laikėsi pozicijos, kad geriau mokėti ūkininkui į kišenę, o ne į prekybininkų gobšumo krepšį.

Lietuvoje baisi bėda.

„Aš labai džiaugiuosi, kad yra tokios akcijos, nes lietuvių verslininkų gobšumas neturi ribų. Tai gal tokios akcijos privers tuos verslininkus susimąstyti. Šaunuoliai ūkininkai“, – savo nuomonę išsakė ponia Lilija, pasiėmusi 8 litrus pieno.

Ji tikino, kad iš šio pieno pasidarys kelis sūrius. „Už pieną paaukojau. Ne tiek, kiek sumokėčiau prekybos centre, bet vis tiek ne už dyką ėmiau, nes ūkininkams taip pat išsilaikyti reikia“, – pridūrė kaunietė.

„Kaip galima nepasinaudoti tokia proga. Pasiimsiu sau tris ir kaimynei penkis litrus. Reikės būtinai paaukoti. Manau, kad Lietuvoje baisi bėda. Kas žino ūkininkų darbą, tai tikrai juos užjaučia, todėl reikia jiems padėti“, – antrino savo eilės dar laukęs Albertas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kadangi šį kartą į Kauną atvežta visa cisterna pieno, pagalvota ir apie vargingiau besiverčiančius žmones. „Maisto bankas“ pakvietė savo partnerius atvykti su savo talpomis, paimti pieno ir jį padalinti žmonėms ar paruošti kokių patiekalų socialinėms valgykloms.

„Turime labai daug organizacijų, kurios dirba su senelių namais, vaikų globos namais, valgyklomis, lanko nepasiturinčius žmones Kauno regione, todėl šis pienelis keliaus tiesiai jiems ant stalo. Kai kurie gamina varškę, kiti dar ką paruoš. Organizacijos ima įvairius kiekius, vienos ir iki 100 l pajėgios panaudoti. Aišku, visiems rekomenduojame prieš vartojimą pieną užvirinti, kad nebūtų kokių nors problemų“, – kalbėjo „Maisto banko“ Kauno skyriaus atstovė Edita Keblikienė.

Nori didesnių supirkimo kainų

Ūkininkai pasakojo, kad už litrą pieno dabar jiems sumokami 28 euro centai, tačiau tokia kaina nepadengia net minimalių kaštų. Norint tiesiog egzistuoti, reikėtų bent 35 centų.

Pienininkai tikino, kad prieš Naujuosius metus jiems buvo mokami 48 centai už litrą pieno. Tada esą buvo galima normaliai išlaikyti ūkį, o dabar tenka dirbti nuostolingai.

„Šiandien pieno supirkimo kainos labai nukritusios, todėl nežinome, ar verkti, ar rėkti. Nežinome, ar mums jau trauktis iš pieno sektoriaus, nes niekas nepasako aiškaus atsakymo. Dabar gaunasi jau nebe darbas, o hobis. Bet ir tai hobiui galima laikyti vieną karvytę, o ką daryti, kai turi 100? Suprantame, kad veltui ilgai pieno neprivežiosim, kažkas turės pasikeisti, bet kol kas panašiai mums gaunasi – ar atiduoti perdirbėjams, ar atvežti žmonėms, nes vis tiek kas nors kokį eurą įmeta“, – kalbėjo į Kauną pieno atvežęs ūkininkas iš Telšių rajono Rimantas Šerlinskas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Sisteminės bėdos

Ūkininkai protestuota ne tik dėl ypač mažų pieno supirkimo kainų, bet ir dėl to, jog nėra aiškios sistemos, kaip turi vykti supirkimas, kokios laukia perspektyvos.

„Akcija yra papildomas siekis atkreipti dėmesį, kad situacija pieno sektoriuje nėra gera. Ūkininkams rutina nesikeičia, reikia vis tiek šerti gyvulius, melžti. Tačiau tolimesnė situacija dėl supirkimo nesikeičia. Mes neturime normaliai veikiančio pieno įstatymo, ūkininkai gauna skirtingas išmokas. Tai nėra adekvatu ir taip neturėtų būti“, – pieno dalijimo akcijos metu kalbėjo R. Bernatonienė.

Ji tikino, kad ūkininkai dabartinėje sistemoje yra silpnoji pusė, todėl derėtis labai sudėtinga. „Jei yra kokie nuostoliai, rinkų svyravimai, viskas gula ant mūsų. Dabar išėjo Lietuvos banko analizė, tai ji iš vis juokinga. Pasirodo, mes čia neva gyvename kitų sąskaita, bet to nėra, nes mus infliacija, išaugę energetikos kaštai taip pat palietė. Pagrindinės problemos ir išlieka, jog nėra tinkamo įstatymo, vienodų kainų. Nėra pastovumo, nes iš anksto nežinome, kokios bus supirkimo kainos, dėl to negalime nieko prognozuoti, susidaryti planų“, – problemas vardijo Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininko pavaduotoja.

Pasak jos, jau mėnesio pabaigoje yra numatyta su valdžios atstovais, prekybininkais ir supirkėjais sėsti prie derybų stalo. Tikimasi, kad tada pavyks rasti geriausią sprendimą ir ūkininkams nereikės dirbti nuostolingai.