Palyginti su pernai, vėluoja
"Pernai javapjūtę rugpjūčio 5 d. baigėme, o šiemet tik pradėjome. Galiu pasidžiaugti, kad žieminių kviečių derlius tikrai neblogas. Kaip ir ankstesniais gerais metais, 1 ha atseikėja apie 8 t. Džiaugsmą šiek tiek mažina didelė grūdų drėgmė, siekianti 16–17 proc. Be to, ne visur dar galime pjauti", – praėjusią savaitę pasakojo Babtų seniūnijos ūkininkas Romas Majauskas.
Ne vienas grūdų augintojas guodėsi, kad javai laukuose išguldyti, kad dėl gamtos išdaigų vėl praras dalį derliaus. "Mano ūkyje kiek išvartyti tik miežiai, o kviečių išgulė gal 1 proc. Dėl šių nuostolių gamtos kaltinti negalima, tai mūsų pačių klaidos: auginant intensyviai ko nors nepadarome pagal technologiją ar pertręšiame augalus. Tai akivaizdu: gamtos sąlygos tos pačios, tačiau pas kaimyną javai išgulė, o pas mane – ne", – argumentavo augalininkystės ūkio savininkas.
Pernai R.Majauskas javapjūtę rugpjūčio 5 d. baigė, o šiemet tik pradėjo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Dažnai sakoma, kad derliui nemažai įtakos turi ir pasirinkta veislė. "Tačiau rinktis nelabai yra iš ko. "Skagen" veislės kviečiais užsėta pusė Lietuvos. Ji – žiemkentiška, atseikėja išties neblogą derlių, o grūdai priskiriami aukštai – E klasei. O kitos veislės mūsų sąlygomis yra gana rizikingos, esame išbandę ir prancūziškas, ir kitokias, tačiau jos iššalo. Atsirenkame per savo patirtį, kartais neišvengdami nuostolių, tačiau vis dar užlipame ant to paties grėblio pasitikėję selekcininkais ar genetikais", – atviravo ūkininkas.
Bėdos gamtai neverčia
R.Majauskas neslėpė šiemet padaręs klaidą auginant miežius. "Tręšimo metu darbininkas, pervažiavęs iš vieno lauko į kitą, nepatikrino, koks yra likęs azoto kiekis dirvožemyje, jį tręšė pagal pirmojo ploto skenavimo rodmenis. Būtent dėl azoto pertekliaus antrame lauke miežiai išgulė", – sakė žemdirbys. Be žmogiškų klaidų, nuostolių Babtų seniūnijos ūkininko valdose padarė ir gamta: užėjusi kruša nukapojo pupas trečdalyje ploto.
Aną savaitę vis prapliumpantys lietūs neleido ilgesnį laiką pasidarbuoti javų laukuose, didino grūdų drėgnumą, stabdė kitus darbus.
Šiemet Babtų seniūnijos ūkininkas augino apie 50 ha žieminių rapsų, 300 ha kviečių, 100 ha miežių, 90 ha cukrinių runkelių, apie 60 ha pupų ir 20 ha avižų. Jis jau gali pasidžiaugti 1 t didesniu nei pernai žieminių rapsų derliumi, šiemet iš 1 ha byrėjo beveik 4 t grūdų. Pernai R.Majauskui dėl sausros pavyko prikulti tik po 6,5 t iš 1 ha kviečių, o šiemet jis prognozuoja 1,5 t iš 1 ha didesnį derlių. Jis tikisi daugiau prikulti ir miežių – po 7 t iš 1 ha.
Kadangi sėjo toliau nuo miško, kol kas žvėrys nepadarė žalos cukrinių runkelių laukuose, tad ir jie turėtų gerai užderėti. "O kaip bus su pupomis, sunku pasakyti. Po krušos augalai išsilankstė, išleido atžalas, šiuo metu žydi, todėl neįsivaizduoju, kada reikės jas kulti. Tiesa, ankštarų daug, gal derlius bus neblogas", – samprotavo pašnekovas.
R.Majauskas ūkyje gali sandėliuoti apie 2,5 tūkst. t, todėl kol kas derliaus parduoti neskuba, laukia palankesnių kainų. Tiesa, rapsus pardavė iš karto, kad neužimtų vietos "Manau, kad bokštus užpildysiu vien žieminiais kviečiais, nes iš 300 ha tikiuosi prikulti 2,4 tūkst. t, o kur dar miežiai, avižos ir pupos. Atrodo, kad šiemet atsigausime", – džiaugėsi ūkininkas.
Prognozuoti neskuba
Kitas Babtų seniūnijos ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius taip pat praėjusią savaitę pradėjo kulti žieminius kviečius. Paklaustas apie derlių ir nuotaikas, žemdirbys buvo santūrus: "Dirbau trijuose skirtinguose kviečių laukuose, nė viename neužbaigiau iki galo, tad apie konkrečius skaičius kalbėti dar anksti."
Pasak V.Žmuidzinavičiaus, aną savaitę vis prapliumpantys lietūs neleido ilgesnį laiką pasidarbuoti javų laukuose, didino grūdų drėgnumą, stabdė kitus darbus: laikantis žalinimo reikalavimų sėti ridikus ir garstyčias, ruošti dirvas žieminių rapsų sėjai. "Ir aš, ir kaimynai nervinasi, nes nėra tempo. Be to, jei lietūs bus dažni, sumažės baltymų, krakmolo, pablogės grūdų kokybė ir, žinoma, sumažės kaina", – sakė babtiškis. Tačiau jis pasidžiaugė, kad šiemet "Kauno grūdai" dirba visą parą, todėl nereikia gaišti eilėse norint priduoti produkciją.
V.Žmuidzinavičius taip pat praėjusią savaitę pradėjo kulti žieminius kviečius. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Naujovė pasiteisino
Šiemet V.Žmuidzinavičiaus ūkio struktūra atrodo taip: 216 ha žieminių kviečių, 85 ha pupų ir 170 ha žieminių rapsų. Didžioji jų dalis buvo auginama pagal Clearfield® (švaraus lauko) technologiją.
"Naujovė pasiteisino. Aišku, tikėjausi šiek tiek geriau, tačiau rapsų grūdeliai smulkūs. Stengiausi viską daryti nuo A iki Z pagal technologiją, tačiau kažkas vis tiek sutrukdė, greičiausiai – sausra pavasarį. Siekiamybė buvo 5 t, o pavyko prikulti tik 3,5 t iš 1 ha", – teigė ūkininkas.
Komentaras
Genutė Staliūnienė
Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė
Mes, ūkininkai, mėgstame sakyti: "Kokia bus gamta, toks bus ir derlius." Labai tikėjomės, kad šįmet gamta leis lengviau atsipūsti žemdirbiams. Deja, dėl stiprių liūčių labai išguldyti pasėliai. Dėl lietaus nukentėjo pačių grūdų kokybė ir javai. Daug grūdų liks laukuose. Žinoma, koks bus šiųmetis derlius, žinosime tik tada, kai pasibaigs javapjūtė. O ji šią vasarą labai užsivėlino. Pernai visas derlius jau buvo nuimtas liepos pabaigoje, o šiais metais tik pradedame darbus.
Kauno rajone dominuoja kelios augalų rūšys: žieminiai kviečiai ir rapsai. Taip pat nemaži mūsų krašto plotai užsėti žieminiais ir vasariniais miežiais. Dėl sėjomainos ūkininkai augina ir kitus kultūrinius augalus, pvz., žirnius, pupas, cukrinius runkelius, garstyčias.
Naujausi komentarai