Pereiti į pagrindinį turinį

Ūkininkų pagerbimas – tradicija, Kauno rajone gyvuojanti jau tris dešimtmečius

2024-12-16 09:58

Kauno rajone gausu gražių tradicijų, tačiau nedaug jų skaičiuoja net tris dešimtmečius. Viena tokių – baigiantis ūkiniams metams ir artėjant gražiausioms šventėms sukviesti į būrį žemdirbius, pasidžiaugti pasiekimais, diegiamomis naujovėmis, įvertinti, kaip, surėmus pečius, sprendžiamos problemos.

Pagarba: ūkiniams metams baigiantis ir artėjant gražiausioms šventėms, žemdirbiai pakviečiami į šventę. Pagarba: ūkiniams metams baigiantis ir artėjant gražiausioms šventėms, žemdirbiai pakviečiami į šventę. Pagarba: ūkiniams metams baigiantis ir artėjant gražiausioms šventėms, žemdirbiai pakviečiami į šventę. Pagarba: ūkiniams metams baigiantis ir artėjant gražiausioms šventėms, žemdirbiai pakviečiami į šventę. Pagarba: ūkiniams metams baigiantis ir artėjant gražiausioms šventėms, žemdirbiai pakviečiami į šventę. Pagarba: ūkiniams metams baigiantis ir artėjant gražiausioms šventėms, žemdirbiai pakviečiami į šventę. Pagarba: ūkiniams metams baigiantis ir artėjant gražiausioms šventėms, žemdirbiai pakviečiami į šventę. Pagarba: ūkiniams metams baigiantis ir artėjant gražiausioms šventėms, žemdirbiai pakviečiami į šventę.

Gausi bendruomenė

Šiuo metu Kauno rajone registruotų ūkių skaičius siekia 2 400. Beveik 60 proc. ūkių užsiima augalininkyste, 10 proc. – gyvulininkyste, o 30 proc. yra mišrūs. Optimistiškai nuteikia tai, kad apie 18 proc. žemdirbių bendruomenės sudaro jaunieji ūkininkai.

Nors nesikeičia daugybę metų, visuomet sujaudina tradicinė šventės pradžia: naujo derliaus duonos kepalo įteikimas Kauno rajono vadovui. Šiemet jį meras Valerijus Makūnas perėmė iš pernykščio konkurso „Metų ūkis“ pirmos vietos laimėtojo Andriaus Rudinsko.

„Nuo neatmenamų laikų svarbiausi mūsų krašto maitintojai buvo ir yra žemdirbiai. Be jūsų neįsivaizduojame praeities, dabarties ir ateities. Dėkoju visiems už jūsų triūsą, sumanumą, inovatyvumą, o svarbiausia – už socialinį jautrumą ir žmoniškumą, be kurio neįmanomas bendruomenės gyvenimas“, – pabrėžė V. Makūnas.

Sveikinimo žodžius šventės dalyviams tarė ir Seimo narys, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Anksti: jaunuoju ūkininku pripažintas R. Maldutis nuo trylikos metų sėdo prie naujo kombaino vairo. / Edgaro Cickevičiaus, V. Vaičiūnės nuotr.

Nuo tradicinių iki neįprastų

Nors šventėje svarbiausias nominantas – konkurso „Metų ūkis“ pirmos vietos laimėtojas – paskelbiamas paskutinis, pristatome jį pirmąjį. Tai Majerų ūkis: didžiausias Kauno rajone, beveik 40 metų gyvuojantis Čekiškės seniūnijoje. Romualdas Majeras jį pradėjo kurti kartu su savo tėvu, o dabar prie ūkio prisijungė ir atžalos: dukros Indrė ir Martyna, sūnus Gytis. Ūkyje laikoma apie 1 tūkst. karvių, iš kurių primelžiama 10 tūkst. t pieno, ir galvijų prieauglis, auginami cukriniai runkeliai ir įvairūs grūdiniai augalai.

„Dabar labai susidomėjome sojomis. Ateityje Europoje reikės itin daug baltyminių augalų“, – įžvalgomis dalijosi R. Majeras.

Grūdai malami savame malūne, miltus tiekia „Garliavos duonai“, o sėlenas sušeria savo galvijams. Majerai yra įkūrę bendrovę „Daugėliškiai“, kurioje triūsia 64 samdomi darbuotojai.

Antrą vietą konkurse pelnę Rūta ir Mindaugas Kaminskai Alšėnų seniūnijoje augina per 100 mėsinių angusų veislės galvijų. Įmitę jie iškeliauja į Izraelį, kur pagal reikalavimus skerdžiami ir tampa košeriniu maistu.

„Norėjosi pabėgti iš miesto geto, būti arčiau gamtos, miško, gryno oro. Po ilgų paieškų įsigijome apleistą žemės sklypą su sugriuvusiais pastatais. Kai viską sutvarkėme, pradėjome galvoti, kokią ūkininkavimo sritį pasirinkti. Esame šeimos ūkis, darbuotojų nesamdome, turime keturis vaikus, tad jie ir padeda, ypač vyriausias“, – pasakojo ūkininkas.

Kaminskų ūkininkavimo sritis – palyginti reta, o trečios vietos laimėtojos Dovilės Padūmienės – netgi neįprasta. Ši Vandžiogalos seniūnijos ūkininkė yra Kalifornijos sliekų fermos „Sliekynė“ vadovė.

Pagal išsilavinimą chemikė, D. Padūmienė sugalvojo gaminti humusą. „Prieš trylika metų įsigijome fermą ir sliekų. Atrodytų, jų buvo labai daug – 250 kg, tačiau jie sutilpo 50 kv. m patalpoje. Dabar turiu 2 t motininę bandą, per metus pagaminančią 100–150 kub. m humuso“, – pasakojo „Sliekynės“ vadovė.

Valstybinė augalininkystės tarnyba patvirtino, kad „Sliekynės“ produkcija yra tinkama naudoti ekologinėje žemdirbystėje.

Tradicija: šiųmečio derliaus duonos kepalą Kauno rajono merui V. Makūnui įteikė pernykščio konkurso „Metų ūkis“ pirmos vietos laimėtojas A. Rudinskas. / Edgaro Cickevičiaus, V. Vaičiūnės nuotr.

Sričių įvairovė

Už pienininkystės ūkio vystymą iš kartos į kartą pagerbta Vilkijos apylinkėse šeimos ūkį valdanti Ligita Ėringienė. Moters prosenelių žemėje auginami grūdiniai augalai, laikomos 45 karvės ir telyčaičių. „Mišrus ūkis yra geriau, nes viena šaka papildo kitą. Dirbame patys, gal dėl to ir turime daugiau, nes juk sakoma: svetimomis rankomis tik žarijas gali žarstyti“, – šypsojosi Ligita.

Žuvininkystės ūkį Domeikavos seniūnijoje 20 metų turintys Ingrida ir Eivilas Norkai pasveikinti už žuvininkystės ūkio plėtojimą. Pradėję nuo dekoratyvinių, jau kuris laikas domeikaviškiai veisia ir prekiauja žuvimis – amūrais, plačiakakčiais, lynais, karpiais ir kitomis – tvenkiniams įžuvinti. „Žmonės sako, kad geriau turėti tvenkinį, nei žolę pjauti, nori savo tvenkinyje pasigauti žuvį, juolab kad gyvų dabar parduotuvėje nenusipirksi“, – patikino Ingrida.

Už pažangaus daržininkystės ūkio vystymą apdovanoti ūkininkai iš Vilkijos apylinkių seniūnijos Renata ir Darius Ambraziūnai. „129 ha auginamos gūžinės, romaninės salotos, salierai, moliūgai, cukinijos, petražolės, krapai“, – vardijo ūkio šeimininkas.

Ambraziūnai turi savo fasavimo liniją, šaldytuvus. Ūkyje užauginta produkcija pasiekia didžiausius prekybos tinklus. Šeimos ūkyje taip pat plėtojama grūdinė augalininkystė.

Čekiškės seniūnijoje augalininkystės ūkį puoselėjantys Greta ir Raimundas Demeniai, Eugenijus Kazaitis (Gretos brolis – red. past.) apdovanoti už šeimos ūkio puoselėjimą. „Nors sakoma, kad su artimaisiais ir giminėmis verslo geriau nedaryti, mano nuomone, viskas priklauso nuo žmogaus ir naudinga, kai pažįsti vienas kitą“, – teigė Raimundas.

Nuo neatmenamų laikų svarbiausi mūsų krašto maitintojai buvo ir yra žemdirbiai.

250 ha dirbantys ūkininkai, tausodami žemę, laiką ir sąnaudas, propaguoja beariminę žemdirbystę, atlieka žemės tyrimus, jai tręšti naudoja kintamos normos barstytuvą.

Geriausiu jaunuoju ūkininku šiemet pripažintas Ričardas Maldutis iš Babtų seniūnijos. „Tėtis mane labai anksti įdarbino – nuo dešimties metų. Iš pradžių pakasti, pašluoti, o nuo trylikos jau sėdau prie naujo kombaino vairo“, – prisiminė jaunas vyras ir patikino, kad jam ūkininkauti labai patinka, iš kaimo bėgti neketina.

Nominantas ūkininkauja kartu su tėčiu Ričardu, dirba apie 530 ha žemės, augina kviečius, rapsus, žieminius ir vasarinius miežius, taiko neariminę sėją, eksperimentuoja su įvairiomis agrotechnologijomis, siekdami apsaugoti pasėlius nuo laukinių gyvūnų, laukus yra aptvėrę tvoromis.

Bendradarbiavimas: M. Maciulevičiaus tvirtinimu, Kauno rajono savivaldybė yra pavyzdys kitoms, kaip reikia plėtoti dialogą su žemdirbiais. / Edgaro Cickevičiaus, V. Vaičiūnės nuotr.

Prisideda sprendžiant problemas

O štai Babtų seniūnijos ūkininkui Juozui Staliūnui dėkota už reikšmingą indėlį tobulinant laukinių gyvūnų apskaičiavimo metodiką. „Su žemės ūkiu reikalų turėjau nuo pat mažumės, pats ūkininkauju daugiau kaip 30 metų, todėl puikiai suprantu žemdirbio dalią. Pastaraisiais metais gamtos išdaigos sukelia daug problemų, daug žalos pridaro laukiniai žvėrys“, – sakė J. Staliūnas. Jo žodžiais, prieš du dešimtmečius patvirtinta žalos apskaičiavimo metodika paseno, nes populiacija išaugo kelis kartus.

„Mes, žemdirbiai, nenorime nieko apgaudinėti, norime metodikos, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti realią žalą“, – tvirtino šalia Karalgirio miško masyvo, kuriame itin gausu tauriųjų elnių, ūkininkaujantis Juozas.

Į sceną atsiimti apdovanojimo už aktyvų įsitraukimą sprendžiant stumbrų populiacijos valdymą kviestas ir kitas Babtų seniūnijos ūkininkas, zooinžinierius Vytautas Žmuidzinavičius. Šiais metais miškuose šalia jo 480 ha ūkio apsigyveno daugiau kaip 50 stumbrų kaimenė. Vytautas aktyviai žiniasklaidoje ir valdininkams kėlė stumbrų bandos mažinimo ir populiacijos valdymo, reguliavimo klausimą, stengdamasis ne tik apsaugoti savo ir aplinkinių ūkininkų pasėlius, bet ir apginti visuomenės interesą, siekiant išvengti autokastratrofų, jeigu stumbrai patektų į autostradą.

Šeima: antros vietos laimėtojai M. ir R. Kaminskai į sceną kilo su keturiais vaikučiais. / Edgaro Cickevičiaus, V. Vaičiūnės nuotr.

Padėkų lietus

Už ilgamečius mokslinius tyrimus ir dalijimąsi žiniomis įvertinta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis.

Bendrovė „East West Agro“ apdovanota už socialiai atsakingo verslo vystymą ir glaudų bendradarbiavimą su ūkininkais, už ilgametį ūkininkavimą ir meilę žemei – Vilkėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Zažeckas.

Taurakiemio seniūnijoje uogininkystės ūkį turintis Juozas Grigaitis ir bitininkas iš Vandžiogalos seniūnijos Artūras Babraitis pastebėti už sveikatai palankių produktų auginimą, gamybą ir tiesioginę prekybą.

Pasižymėjusiems ūkininkams savo įsteigtus prizus įteikė ir rėmėjai.

Šventinį vakarą vainikavo grupės „Bernužėliai“ koncertas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų