Prie Botanikos sode esančių Aukštosios Fredos dvaro rūmų susirinko kelios dešimtys ukrainiečių – daugiausia vaikai ir moterys. 

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip karo pabėgėliams sekasi įsilieti į Kauno gyvenimą: ar nejaučia atskirties, ar susiduria su integracijos sunkumais?

„Čia labai gerai, jaučiame tikrą rūpestį, pagalbą, bet labai neramina mintys dėl paliktų namų ir tėvynės. Neapleidžia ilgesys. Norisi, kad viskas, turiu galvoje karą, greičiau baigtųsi“, – sakė Larisa  Oleinik.

Ji dar nesusirado darbo, tačiau turi rimtą atsakingą užsiėmimą – mezga kariams skirtas šiltas kojines.

Čia mus labai gerai supranta, labai gerai su mumis elgiasi, nesijaučiame nepritapę.

L. Oleinik  duktė Sofija neseniai pradėjo dirbti rūbininke Kauno filharmonijoje. Šeimai buvo skirtas butas Veiverių gatvėje.

„Esame labai dėkingi, kad galime jaustis saugūs ir nesvetimi Kaune. Jau apsipratome, turime draugų“, – pabrėžė Sofija.

Lanko lietuvių mokyklą

Iš Mikolajivo rajone esančio Pervomaisko ukrainietė Olesia Baraniuk į Kauną atvyko su šešiolikmečiu sūnumi Sergejumi, keturiolikmete dukra Diana ir šuniuku Rikiu. 

„Čia mus labai gerai supranta, labai gerai su mumis elgiasi, nesijaučiame nepritapę. Gavome butą. Nuodėmė būtų kuo nors skųstis“, – sakė Olesia.

Ukrainoje ji dirbo buhaltere, tokį pat darbą planuoja susirasti ir Kaune.

„Esu užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, kol kas dar jokio pasiūlymo nesulaukiau“, - kalbėjo pašnekovė.

Moteris džiaugiasi, kad į visavertį gyvenimą Kaune jau įsiliejo jos vaikai: sūnus – mokosi nuotoliniu būdu, septintokė dukra lanko lietuvių mokyklą, kurioje ukrainiečiams parengtos lietuvių kalbos pamokų programos.

„Kaip mama matau, kad vaikams čia gera, tai mane labai džiugina“, - sakė Olesia.

Remontuoja kambarį

IŠ Poltavos rajono į Kauną atvykusi Svetlana Padalka su dvylikamečiu sūnumi Nikta apsigyveno žinomos Aleksoto visuomenininkės, Seimo nario Vytauto Juozapaičio patarėjos Liukrecijos Navickienės šeimoje.

„Davėme jiems atskirą kambariuką. Ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę valgome kartu“, - sakė L.Navickienė.

Dvylikametis Nikta mokosi lietuvių mokykloje. Kovo 24 dieną buvo jo gimtadienis.

„Mokykloje mane pasveikino. Vaišinomės saldumynais. Klasėje visi labai draugiški, turiu draugų“, - patikino Nikita.

Jis ir mama apgailestavo, kad kartu nėra tėčio – jis liko Ukrainoje, kaunasi teritorinio gynybos padalinio sudėtyje. Kaune esančią šeima slegia nežinia, kada jie visi susitiks.

Svetlana neseniai susirado darbą – pradėjo dirbti buhalterės padėjėja. Netrukus tikisi įsikelti į atskirą butą.

„Kaune jau turime draugų. Jaučiame supratimą, rūpestį ir už tai jūsų šaliai esame labai dėkingi“, – sakė Svetlana.

Moksleiviams – dovanos

Viena iš šventės ukrainiečiams organizatorių L.Navickienė pabrėžė, jog renginio prasmė – geriau susipažinti, užmegzti draugystės ryšius, padėti ukrainiečiams sklandžiai integruotis į Kauno kasdienybę.

Šventės dalyviams buvo surengta nemokama ekskursija po Botanikos sodą, vyko Prezidento V. Adamkaus gimnazijos moksleivių koncertas.

Renginio pabaigoje visi buvo pakviesti į vaišes, ukrainiečiams moksleiviams buvo įteiktos Seimo nario Vytauto Juozapaičio dovanos – mokyklinių priemonių krepšeliai.