Susiduria su priešiškumu

Netolerancija mąstantiesiems ir garsiai tą išsakantiesiems, besielgiantiesiems ar atrodantiesiems kitaip nei dauguma, Lietuvoje gana dažnai pasitaikantis reiškinys. Su juo susidūrė ir didžiuosiuose universitetuose ne vienus metus studijuojantys kitataučiai.

Kai kurie jų prisipažino iš praeivių ne kartą sulaukę ne tik užgauliojimų ir priekabių dėl savo egzotiškos išvaizdos, bet ir buvę išvadinti kebabais ar kitais įžeidžiais žodžiais. Tiesa, akademinės bendruomenės atstovai džiaugėsi, kad tokių atvejų pasitaiko vis rečiau, o miestiečiai iš konservatyvių provincialų pamažu virsta plačių pažiūrų pasauliečiais.

"Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės į kitataučius žiūri įtariai, ypač po pasaulį sukrėtusių teroro išpuolių ir augančios pabėgėlių imigracijos į Europą. Žiniasklaidoje pasirodančios žinutės taip pat turi įtakos gyventojų požiūriui. Todėl natūralu, kad viešajame transporte šalia savęs išvydę tamsesnio gymio studentą ne visi  jaučiasi gerai. Atvykėliai šias nuotaikas labai pastebi", – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų atstovybės prezidentas Laurynas Jarukas.

Viename didžiausių ir tarptautiškiausių universitetų Baltijos šalių regione, pašnekovo skaičiavimais, šiuo metu mokosi daugiau nei 800 studentų iš įvairių pasaulio šalių. Atvykusieji mokytis čia sudaro daugiau nei 10 proc. visų studijuojančiųjų LSMU. Gerokai mažesnė nei kitose Europos šalyse studijų kaina ir aukšto lygio paruošimas į Kauną vilioja abiturientus iš Izraelio, Vokietijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės. Vis dėlto didžiąją dalį būsimųjų medikų sudaro Vakarų ir Šiaurės šalių jaunimas. Kiek rečiau studentų sąrašuose atsiranda Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Korėjos ar Kinijos piliečių pavardės.

Lietuvoje neužsibūna

Tūkstančius kilometrų įveikusių ir į Lietuvą studijuoti atvykusių  jaunuolių, pasak L.Jaruko, laukia daugybė iššūkių. Visų pirma jie turi adaptuotis svetimoje valstybėje, kurioje galioja kitos tradicijos ir papročiai, kita kalba ir net studijų sistema. Norėdama palengvinti atvykėlių adaptaciją, LSMU bendruomenė rengia atvirų durų dienas, kurių metu būsimieji studentai supažindinami su naująja aplinka.

"Manau, kad užsieniečių integravimas – ne tik akademinės bendruomenės atsakomybė. Lietuvos politikos atstovai taip pat turėtų būti labiau suinteresuoti draugiškos aplinkos kūrimu ir socialine kitataučių integracija. Taip, pokyčiai vyksta, tačiau padaryta dar labai nedaug. Tai tarsi neatverstas lapas", – apie integravimo spragas kalbėjo L.Jarukas.

Pradėję mokslus dažniausiai visi studentai juos baigia, tačiau atsiėmę diplomus Lietuvoje nelieka – doktorantūros ir rezidentūros studijas čia tęsia vienetai. Likusieji grįžta namo. L.Jarukas neslėpė, kad prie to prisideda ne tik akivaizdūs medikų atlyginimų skirtumai.

"Nepritapimas Lietuvoje – dar viena priežastis. Manau, kultūrų skirtumai ir gana šaltas mūsų būdas taip pat turi įtakos, – Savo pokalbį ir kitataučių atskirtį pašnekovas iliustravo skaičiais. – Kiek jų dalyvauja sportiniuose renginiuose ar visuomeninėje veikloje? Kiek girdėjote užsieniečių atviraujant, kad jie norėtų likti gyventi Lietuvoje? Vienetai."

Kitokios gyvenimo sąlygos

LSMU, kaip ir kitų universitetų studentai, gali rinktis kur gyventi. Priklausomai nuo finansinių galimybių ir poreikių, dalis būsimųjų medikų nuomojasi būstus. Kalbų, esą vieni jų reguliariai moka mokesčius, o kiti užsirekomenduoja kaip nepageidaujami triukšmadariai, L.Jarukas negalėjo patvirtinti.

Skandalingos žinios apie kitataučių bendruomenės narių gyvenimą užvėrus universiteto duris, studentų atstovybės esą nepasiekė.

"Šiuo metu užsienio studentai apsistoja viename, specialiai užsieniečiams skirtame bendrabutyje. Svarstome galimybę patiems studentams leisti spręsti, kur jie nori gyventi, – lietuvių ar jau minėtame bendrabutyje. Manome, tai padėtų jaustis vienos didelės tarptautinės universiteto bendruomenės dalimi", – apie universiteto planus prasitarė L.Jarukas. Gyvenimas vienoje bendruomenėje ir bendri užsiėmimai – geriausias kelias integruotis, o lietuviams puiki proga mokytis tolerancijos ir užsienio kalbų.

Panaši apgyvendinimo tvarka šiuo metu galioja ir Aleksandro Stulginskio universitete (ASU). Čia studijuojantiems kitataučiams skirtas penktuoju numeriu žymėtas bendrabutis. Šis kur kas geresnis nei likusieji – renovuotas, modernus ir su naujais baldais.

"Gyvenamosios vietos pasirinkimą dažniausiai lemia prioritetų paskirstymas. Tie, kam svarbūs tik mokslai, apsistoja universiteto miestelyje. Kiti ieško butų arčiau miesto centro", – kalbėjo užsienio komiteto reikalus kuruojanti ASU trečiakursė Evelina Karžukauskaitė. Užsienio studentams ne kartą talkinusi ieškant būsto, mergina tikino nesusidūrusi su šeimininkų priešiškumu sužinojus, kad gyvenamasis plotas reikalingas ne lietuvaičiams, o kitataučiams. Tiesa, kai kurie jų tik paprašė sumokėti nuomos mokestį kelis mėnesius į priekį.

Tyli studentų kaimynystė

"Visuomenėje sklando įvairios kalbos apie užsieniečius, tačiau visos mano asmeninės patirtys buvo geros", – lėtai vaikščiodama tarp bibliotekos stalų E.Karžukauskaitė stabtelėjo prie vieno jų. Užgulę kompiuterių monitorius du studentai iš Ispanijos čia ruošė namų užduotis.

"Susipažinkite, tai Sara ir Migelis", – tarptautinio komiteto kuratorė rankos mostu porelę pakėlė iš vietos. Susikuklinę jiedu nuleido akis, o paklausti, kaip sekasi, laužyta anglų kalba teprasitarė, kad Kaune skaičiuoja antrą mėnesį. To esą dar nepakanka, kad galėtų objektyviai vertinti miestą ir pačias studijas.

"Kol kas viskas patinka. Gyvename nuomojamame bute. Penkiese. Kartu su mumis apsistojęs ir studentas iš Kauno technologijos universiteto", – Kaune praleisto laiko įspūdžiais dalijosi Migelis. Visą dėmesį sukoncentravęs į mokslus, jaunuolis linksmybėms kol kas neturi laiko, gal todėl apie tai, kad šalia jų gyvena būrelis užsieniečių, nežino net ir kaimynai iš to paties aukšto.

"Muzikos garsiai neklausome. Daug skaitome", – akinius pirštu kilstelėjo Sara.

Neatsako už kitus

Porai grįžus atgal prie kompiuterio, E.Karžukauskaitė tik dar kartą patvirtino, kad užsienio studentai – ne nuotykių ieškotojai. Laisvesnis elgesys esą labiau būdingas trumpam į Kauną atvykusiems turistams, bet ne mokslus kremtančiam jaunimui.

"Jei atidžiau pastebėtumėte, užsieniečiai vaikšto grupelėmis ir jose labai retai pamatysite lietuvį", – apie kitataučių studentų įpročius pasakojo mergina. Tokį uždarumą esą lemia daugybė veiksnių. Vienas jų – užsieniečiai čia nesijaučia savi.

"Akademinė bendruomenė kaip įmanydama stengiasi sukurti geresnes sąlygas, tačiau studijos neapsiriboja universitetu. Už jo ribų galima sutikti visokių žmonių, – trečiakursė prisiminė vieną nemalonią situaciją, kurios liudininke tapo ji pati. – Praėjusiais metais klube buvau kartu su vienu studentu iš Nigerijos. Išgėrę vaikinai ėmė jį stumdyti ir klausinėti, ko čia atvyko. Galiausiai į konfliktą teko įsikišti apsaugininkams."

Priešiškumo kitataučiams, net jei jį ir jaučia, ASU studentai esą nedemonstruoja, todėl apie panašius incidentus tarp universiteto sienų E.Karžukauskaitei neteko girdėti. Kur kas dažniau studentų atstovybę pasiekia istorijos apie tarpusavyje ko nors nepasidalijusius užsieniečius: vieną supykdė per garsiai gitara grojantis kambario draugas, kitas pasigedo piniginės ir vagyste apkaltino kraštietį bičiulį.

Pasigenda ne saugumo

Nusiskundimų dėl netolerancijos kitataučiams ar priešiškumą sukeliantį svečių elgesį neteko išgirsti ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinei bendruomenei, kuri į savo ratą įsileidusi 78 užsienio studentus iš Kazachstano, Kinijos, Ispanijos, Izraelio, Graikijos, Turkijos, Portugalijos, Belgijos, Maltos, Kanados, Australijos ir Vokietijos.

"Nesulaukiame skundų dėl netinkamo bendramokslių elgesio. Užsienio studentams kur kas dažniau kyla klausimų, kaip nuvažiuoti į tam tikrą vietą, kur užsiregistruoti ar susimokėti už bendrabutį. Yra buvę, kad studentai norėjo parsisiųsti knygų, bet bijojo, kad į bendrabutį gali jos ir neatkeliauti, todėl prašė studentų atstovybės narių namų adreso. Tokie prašymai nevargina. Mentoriai ar kiti atsakingi žmonės universitete ir yra tam, kad atvykėliai jaustųsi gerai ir saugiai", – kalbėjo LSU atstovė Urtė Urnikytė.

Studentė neabejojo, kad į Kauną atvykę kitataučiai ir apie Lietuvą, ir apie universitetą yra girdėję įvairių nuomonių, tačiau čia dažniau pasigenda ne saugumo ar bendraamžių supratimo, o kur kas žemiškesnių dalykų: daugiau anglų kalbos paskaitose, elementarių užrašų skelbimų lentose, ant kabinetų durų ar miesto gatvėse.

"Dar, aišku, skundžiasi ir oro sąlygomis, bet šito mes pakeisti, deja, negalime", – atsisveikindama nusijuokė U.Urnikytė.