- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal kasmet sudaromą Lietuvos savivaldybių indeksą Kauno rajono savivaldybė tarp 54 mažesniųjų savivaldybių šiemet užėmė antrą vietą, o Kaunas didžiųjų miestų kategorijoje liko ketvirtas po Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių, aplenkęs Alytų ir Panevėžį. Tačiau šio fakto įsiplieskusiame kare dėl teritorijos padalijimo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas nesureikšmina ir įvardija sritis, kuriose dar reikia pasitempti.
– Ne vienus metus Kauno rajono savivaldybė stovėjo ant aukščiausio laiptelio. Ar nenuvylė antra vieta?
– Būti pastebėtam, įvertintam iš šalies yra svarbu. Savivaldybių indekso kriterijai yra vienodi visoms 60 Lietuvos savivaldybių, todėl galima geriau pamatyti ne tik savo stipriąsias puses, bet ir tas sritis, kur reikėtų pasitempti. Penkerius metus buvome pirmi, o ketverius – antri. Vadinasi, esame ne prasčiokai. Tai visos mūsų bendruomenės, kurią sudaro jau daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, įvertinimas. Noriu padėkoti Kauno rajono žmonėms, įmonėms ir įstaigoms, visiems, kurie gyvenimo ar darbo vieta pasirinko šį kraštą. Didelė laimė dirbti tokioje aktyvioje, pilietiškoje bendruomenėje.
Ketinama peržiūrėti administracinius resursus
– Nuo Klaipėdos rajono, tarp mažųjų savivaldybių užėmusio pirmą vietą, atsilikote vos trimis balais. Kas, jūsų nuomone, sutrukdė aplenkti pamarį?
– Manau, kad mums pirmiausiai reikėtų peržiūrėti administracinius resursus, galbūt kai ką optimizuoti. Tęsime pradėtus darbus mažindami administracinius kaštus, gerindami vadybą seniūnijose. Dalį mokyklų, kuriose dėl demografinių priežasčių mažėja mokinių skaičius, jungsime prie kitų. Taip daroma jau dabar ir tai ketiname tęsti ateityje. Pavyzdžiui, Raudondvario gimnazijoje atsirado Kulautuvos skyrius, Ežerėlio pagrindinėje mokykloje – Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos skyrius.
– Kurios sritys įvertintos palankiausiai?
– Vykdome palankią mokesčių politiką. Nekilnojamojo turto tarifas Kauno rajone siekė 0,5 proc., kai vidurkis šalyje yra 0,7 proc. Vidutinė verslo liudijimų kaina pakaunėje yra 20 eurų, o šalyje jie vidutiniškai penkis kartus brangesni.
Kauno rajonas pasižymi darnia plėtra: laisvalaikio, turizmo ir verslo zonomis, šiuolaikiniu žemės ūkiu, mokslu. Pakaunę ypač pamėgo logistikos, transporto ir agroserviso įmonės. Karmėlavos seniūnijoje esančioje Laisvojoje ekonominėje zonoje įvyko tikras proveržis – čia pradėjo veikti "Continental", "Hella", "Hollister", kitų garsių kompanijų gamyklos. Naujos įmonės atidaromos ir kitose Kauno rajono seniūnijose.
Į savivaldą žiūrime kaip į gyvą socialinį organizmą, todėl stengiamės, kad žmonės gautų kuo daugiau paslaugų vietoje.
Indeksą sudarantys ekspertai pastebėjo, kad mūsų gyventojų grynoji migracija – vos 2,4 proc. Statybų leidimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, taip pat buvo vienas aukščiausių šalyje.
Be ekonominių, gerai atrodė ir socialiniai rodikliai, mažas nedarbas (7,4 proc., palyginti su 9,4 proc. šalies vidurkiu), nedidelis išmokamų socialinių pašalpų dydis (1,4 proc., šalies vidurkis – 3,8 proc.).
Į savivaldą žiūrime kaip į gyvą socialinį organizmą, todėl stengiamės, kad žmonės gautų kuo daugiau paslaugų vietoje, visose 25-iose seniūnijose.
– Kur Kauno rajono savivaldybei dar reikia pasitempti?
– Žinoma, turime ir spręstinų problemų. Pakaunėje kuriasi jaunos, verslios šeimos. Esant tokiai didžiulei plėtrai, mums reikia aktyviau spręsti švietimo klausimus, ypač svarbu užtikrinti pakankamai vietų vaikų darželiuose. Artimiausiu metu Kauno rajone pradės veikti šeimos darželiai.
Kita opi problema – infrastruktūros plėtra, susijusi su žvyrkelių asfaltavimu, kelių kokybės gerinimu. Turime aktyviau spręsti ir aplinkosaugos klausimus – tiesti lietaus nuotekų tinklus, gerinti geriamojo vandens kokybę.
Savivalda – socialinis modelis
– Ar ketinate indeksu, kaip koziriu, pasinaudoti įsiplieskusiame kare dėl teritorijos padalijimo?
– Linkiu merui Visvaldui Matijošaičiui kuo didžiausios sėkmės, nes žmonės mus rinko ne tam, kad kariautume, o tam, kad padėtume spręsti jų kasdienes problemas, kad gerėtų jų gyvenimo kokybė.
Konkurencija egzistuoja versle, o savivalda yra socialinis modelis, kur ne viską galima skaičiuoti pinigais. Čia labiau tinka kiti metodai – bendradarbiavimas, partnerystė. Problemų savivaldoje buvo ir bus. Ypač dabar, kai pasaulis tapo toks atviras, besikeičiantis, kai žmonės vienoje savivaldybėje gyvena, o kitoje dirba, dar kitur ilsisi. Viskas mobilu, susipynę.
ES matome daug pažangių būdų, kaip spręsti laikmečio iššūkius. Švietimo, transporto, inžinerinių tinklų plėtros, viešųjų paslaugų teikimo klausimai ten sprendžiami išnaudojant kelių ar net keliolikos kaimyninių savivaldybių potencialą, vienijant finansinius, žmogiškuosius išteklius, pasitelkus naujoves, mokslą.
Galvoti, kad viešasis transportas gali efektyviai veikti miesto teritorijoje, yra vakarykštė diena. Jis turi būti orientuotas mažiausiai į regiono lygį. Tą patį galima pasakyti ir apie švietimą, aplinkos apsaugą. Apie tai daug kalbama ir Vyriausybės "Baltojoje knygoje", ir naujajame LR Regioninės plėtros įstatyme.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Funikulieriaus papėdėje jaunimas žadino miestiečių kasdienybę2
Paįvairinti kasdienybę – tokio tikslo vedinas jaunimas surengė įvairių pramogų, kurias koncentravo prie funikulieriaus. ...
-
V. Adamkaus premijos laureatas: rūpestis aplinka – mūsų visų prievolė6
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Prezidento V. Adamkaus premija iškilmingai apdovanotas buvęs ilgametis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas. „Atliekų tvarkymas niekada nėra užbaigtas ...
-
Sujungė tarpukarį su inovacijomis6
Kauniečio Zigmanto Dargevičiaus prikeltas sujungti praeitį su ateitimi, Aleksandros Iljinienės namas traukia ne tik dabarties kūrėjus, bet ir istorijai neabejingų smalsuolių grupes. ...
-
Europos komisaras V. Sinkevičius: ES privalo tapti ir gynybine sąjunga19
Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad artimiausiais metais mūsų laukia rimti iššūkiai: ES turės tapti ne vien politine, ekonomine, bet ir gynybine sąjunga. Lietuva, kurioje, anot pasaulinio laimės indekso, gyven...
-
Naujovė Lietuvoje: sporto entuziastams Kaune – specialios nemokamo inventoriaus stotelės3
Atnaujintose Nemuno salos ir Santakos parko sporto erdvėse – dar daugiau patogumų. Nuo šiol kauniečiams, norintiems žaisti krepšinį, paplūdimio tenisą ar tinklinį, nereikės nuosavų kamuolių bei rakečių. Visa tai nemokamai par...
-
A. Brazausko paminklo idėja kelia aistras: reikėtų klausti visuomenės?103
Kaune ketinama statyti paminklą prezidentui Algirdui Brazauskui. Kauno meras paminklą siūlo statyti Istorinės Prezidentūros kiemelyje. ...
-
E. Stanionis: jau noriu grįžti į ringą6
„Neįsivaizduoju geresnio poilsio kur nors kitur – tik savo namuose, savo mieste“, – sakė Eimantas Stanionis. Pasaulio bokso asociacijos (WBA) čempionas tvirtino jau norįs grįžti į ringą, nors po pergalingos dvikovos praėjo vos ...
-
Valstybės vadovų apsaugą užtikrinusiam A. Džiugeliui – apdovanojimas4
Tarptautinės Ukrainos mokyklos vykdantysis direktorius Artūras Džiugelis apdovanotas garbės medaliu „Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius“ už nuopelnus ir paramą Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriui, vėliau reorganizuota...
-
Patarimas renkantiems studijas: pasidomėkite, kiek atvira ir bendradarbiaujanti yra aukštoji mokykla3
Praeitą savaitę startavęs priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas skatina atidžiau pažvelgti į studijų variantus, kuriuos galima rasti registruojantis specialioje prašymų sistemoje. Išsamūs studijų programų aprašymai ...
-
Vairuotojai, dėmesio: uždaromas eismas Sargėnų viaduku13
„Via Lietuva“ informuoja, kad nuo birželio 10 iki 28 d. uždaromas šiuo metu rekonstruojamas Sargėnų viadukas. Eismas, siekiant užtikrinti maksimalų eismo dalyvių saugumą, bus kreipiamas apylanka per Sargėnų sankryžą. ...