Pokalbis su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu – ne tik apie nuveiktus, bet ir planuojamus darbus.

– Paprastai linkėjimai sakomi pokalbio pabaigoje. Padarykime kitaip. Ko 2018-aisiais palinkėtumėte kauniečiams ir Kaunui?

– Kantrybės. Miestas, mūsų visos komandos nuomone, buvo per daug apleistas. Atėjus vadovauti reikėjo tvarkyti kiekvieną kampą. Ir nors gatves žmonės pastebi labiausiai, tačiau yra ir kiemai, darželiai, parkai. Dar maždaug dvejus metus būsiu meru. Tai dar panašiai tiek kankinsime miestiečius miesto tvarkymu.

– Ar pamenate ką linkėjote pernai? Išsipildė linkėjimai?

– Visiškai neatsimenu, ką linkėjau. Štai, ką žadėjome atėję į valdžią, atsimenu – ir tai darome. Tik nesidaro tie darbai taip greitai kaip privačiame versle. Tiek visokių procedūrų, konkursų, norint geresnę kainą gauti.

– Kuo ypatingi buvo 2017-ieji ir kokius Kauno pasiekimus išskirtumėte?

– Kauno laimėjimas būti Europos kultūros sostine 2022 m. yra labai stiprus miesto pripažinimas ir ilgas kelias pasiruošimui, kad nepultume veidu į purvą. Kaune yra tikrai gerų menininkų. Nei aš, nei administracijos direktorius netapsime menininkais. Mieste yra profesionalų, kurie padarys šį darbą. Tik nenorėčiau, kad būtų kaip po Vilniaus kultūros sostinės renginių, kad kritikuotų dėl vamzdžių ar neprasmingai išleistų pinigų. Visa komanda esame sutarę, kad keistos valios, kaip buvo Vilniuje, neduosime, o patys skaičiuosime ir tarsimės su visa miesto kultūros bendruomene – ką, kaip ir už kiek daryti. Negaliu žinoti, kiek kainuoja koncertai, įvairios programos ar dar kas nors, todėl tarsimės ne tik su tais, kurie dalyvaus programoje, o ir su išmanančiaisiais.

Didžiausiu metų pasiekimu norėčiau įvardyti tai, kad parengėme taip sunkiai besiskynusį kelią dėl kai kurių miestiečių trukdžių S.Dariaus ir S.Girėno stadiono projektą. Pabaigėme, turime statybos leidimą. Paskelbę vieną konkursą, skelbiame antrą ir pavasarį, kovo mėnesį, galėsime pradėti statybos darbus. Ši projektą įgyvendinti planuojame per dvejus metus. Teko kalbėti su premjeru Sauliumi Skverneliu, kad pirmaisiais metais mums duos labai nedidelę pinigų sumą, o antriesiems metams šiek tiek daugiau, iš ES lėšų dar prisidėsime apie 5 mln., tačiau finansinį pagrindą duos miestas. Per dvejus metus privalome turėti normalų, vakarietišką, 16 tūkst. vietų stadioną visiškai užbaigtą. Tai bus brangus projektas. Tikėjomės, kad verslas pasiūlys pigiau. Šitas darbas užgrūdino visą komandą ir išmokė dirbti su kai kurių miestiečių beprasmiais trukdžiais. Tuos trukdžius galima vadinti parazitiniais, nes jie buvo tik tam, kad būtų trukdoma. Jei kažkur netoli gyveni, tai geriau šunis ten vedžioti, nei miestui turėti normalų stadioną.

Didžiausiu metų pasiekimu norėčiau įvardyti tai, kad parengėme taip sunkiai besiskynusį kelią dėl kai kurių miestiečių trukdžių S.Dariaus ir S.Girėno stadiono projektą.

– Geltonos kortelės su užrašu "Kauno tvarkosi" iš pradžių kėlė džiaugsmą. Ilgainiui nevengta kritikos, esą viskas gerai, kad miestas tvarkosi, bet gal būtų galima visus darbus pradėti ne iškart, kad visas miestas netaptų statybų aikštele. Ar panašiai bus ir ateinančiais metais?

– Kitąmet miesto centras bus daugmaž sutvarkytas, tad diskomfortas išsikels į pakraščius. Miesto centras žmonėms buvo labai jautrus, nes tvarkėme pagrindines gatves, kur viskas labai kompaktiška. Taip jau yra, kad visas gyvenimas vyksta miesto centre, todėl visus tas tvarkymas nervino.

– Gal suskaičiuota, kiek kilometrų gatvių sutvarkyta, patiesta naujo asfalto?

– Gatvių remonto darbus mes skaičiuojame pagal kitus rodiklius. Gatves remontuoti mes pradedame pavasarį, kai išeina įšalas, apie kovo pabaigą ar balandžio pradžią ir dirbame iki lapkričio pabaigos ar gruodžio pradžios. Net jei orai leistų dirbti ilgiau, negalėtume to daryti, nes asfalto gamyklos nustoja gaminti asfaltą. Gatvių tvarkymo darbus galima dar kitaip skaičiuoti – kai gamyklos pradeda gaminti asfaltą, imamės darbo ir baigiame, kai baigiasi asfaltas. Miestas per daug buvo apleistas, kad ir toliau gyventume šiukšlyne.

– Bene jautriausia kauniečiams šiemet buvo medžių tema. Ko visi pasimokėme iš tos situacijos ir kokias galėjome padaryti, o gal ir pasidarėme išvadas?

– Medžiai A.Smetonos alėjoje buvo pasodinti prieš man gimstant. Aš užaugau su tais medžiais. Eidamas į mokyklą ir iš mokyklos rinkau nuo tų medžių nukritusius kaštonus. Kai buvo daromas šios gatvės kapitalinis remontas, mėginome tuos medžius apipjaustyti, apgenėti. Jei medis yra tuščiaviduris, jis dar gali stovėti, bet kaštonas – silpnas medis. Per pirmuosius metus, man esant meru, ten jau buvo keletas nelaimių. Išpuvusį medį privalu pakeisti. Juk buvome viską išgenėję ir pasirengę juos išsaugoti, tačiau pamatėme, kad vaizdo – jokio, tik –  grėsmė. Todėl ir skaudama širdimi priėmėme sprendimą iškirsti senuosius medžius.

Aplinkos skyrius ir sudaryta komisija labai atsakingai vertina kiekvieną medį ir, jei tik yra galimybė ir sprendimas, kad tas medis dar gali gyvuoti bent penkerius metus, jo nepjauname.

Vis dėlto čia miestas, ne kaimas, tačiau drastiškai medžiai nebus pjaunami, o kaštonai nėra medžiai, pritaikyti miestui apželdinti.

– Žingsniuojant nuo Senamiesčio, kuris šį šventinį laikotarpį išties įspūdingai pasipuošęs, pradedant Santakos parku, Laisvės alėja atrodo kaip pamotės nemylima podukra. Kokie planai tvarkyti šią vis dar Kauno širdimi vadinamą gatvę?

– Laisvės alėjos rekonstrukciją jau norėjome pradėti daryti rudenį, netgi ankstyvą rudenį. Dabar planuojame, kad pradėsime labai ankstyvą pavasarį. O pabaigti planuojame per pustrečių metų. Maždaug tiek užtruko pirmasis Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapas. Nerekonstruota dalis yra keturis kartus ilgesnė, nei jau baigta, o užtruksime panašiai tiek. Imsimės visos likusios Laisvės alėjos atkarpos vienu metu, o ne taip, kaip buvo planuota iki mūsų. Gyvenimas trumpas ir nėra čia ko tokiam ilgam laikui perkasti miestą, jei galima viską padaryti greičiau. Tai realu. Tuoj baigsime konkursą ir kitų metų pradžioje bus realus projektas. Taip, Laisvės alėja bus statybų aikštelė. Net jei kas nors sakys, kad kaip aš čia drįsiu taip daryti pats turėdamas kavinę Laisvės alėjoje, tai atsakymas labai paprastas – taip reikia.

– O ką keisite, kad šitaip taupomas laikas?

– Vizualiai niekas nesikeis. Ji turi atrodyti vientisa, kaip ir numatyta projekte. Dalį darbų pasiims savivaldybės įmonės. Taip taupomas ir laikas, ir pinigai, be to, šitaip patogiau. Kad ir kiek kritikos sulauktų Laisvės alėjos danga, tačiau paties principo mes negalime keisti, nes čia architektų sprendimas, geriau pakeisime tas dalis, kurios nulūžinės.

– Kokie nauji objektai Kaune ims kilti ir kurie jau esami pasipuoš ženklais "Kaunas tvarkosi"?

– Du didelius objektus – Laisvės alėją ir S.Dariaus ir S.Girėno stadioną jau minėjau, tačiau mes nestabdome miesto parkų ir kitų gatvių tvarkymo. 2018 m. greičiausiai nespėsime pradėti Ledo arenos statybos, geriausiu atveju rudenį. Negali visi vaikai – ir sūnūs, ir dukros – būti krepšininkais. Kažkas nori plaukioti baseine, kažkas nori žaisti ledo rutulį ir čiuožinėti. Tai vienas iš pigesnių statinių, tad mes šios statybos per daug nesureikšminame. Koncertų centro nepradėsime statyti. Nors manėme, kad radome architektūrinį pasirinkimą, kuris mums labai patiko, tačiau paaiškėjo, kad radome vietos parinkimą – kitoje pusėje Nemuno. Turime laimėtojus – vilniečius architektus, tad imsimės projektavimo darbų, o statybų pradžia planuojama jau po mano kadencijos – 2019–2020 m. Visur dideli pinigai, nes Laisvės alėjos, stadiono rekonstrukcija kainuos didelius pinigus, todėl turėsime žiūrėti, kiek pinigų turime. Kėdainių tilto statyba turėtų startuoti apie 2019 m.

"Mokslo sala" niekur iš planų nedingo. Kitąmet vyks šio statinio išorės ir vidaus projektavimo darbai. Tačiau 2018 m. tikrai nepradėsime, bet 2019 m. – visai realu. Šiam projektui planuojami ir ES pinigai. Su "Mokslo salos" projektu buvome stumdomi nuo vienos prie kitos vyriausybės. Dabar jau lyg ir susitarę dėl pinigų ir tikimės pradėti darbus.

Mažesni objektai: maniežai, mokyklų stadionai, darželiai – dygs nepriklausomai nuo didžiųjų objektų eigos.

– Esate minimas kaip vienas iš galimų kandidatų į prezidento postą. Ar kauniečiams jau reikėtų dairytis naujo miesto šeimininko?

– Apie tai dar anksti kalbėti. Pirma mieste darbus reikia padaryti, o paskui kalbėti apie prezidento postą. Be to, girdžiu ir kitokią kauniečių nuomonę – kad neišleis. Čia ne šios dienos tema, pažiūrėsime, kas, kur susirinks. Na, o jei kauniečiai jau dairysis, tai būtų labai malonu, kad atsirastų, kas pakeistų.

– Laimėjęs mero rinkimus, savo įkurto verslo vairą perdavėte sūnui. Kalbant apie mero pareigas, tai būtų kiek sunkiau.

– Versle paprasčiau. Sūnus visada šalia buvo. Aš tariausi su savo kompanijos darbuotojais, klausiau, kaip jie reaguos, kad aš išeinu ir lieka sūnus. Reikėtų tartis čia – ar priimtų kauniečiai naują kandidatą. Nesinorėtų, kad mūsų komandos pradėtas darbas imtų griūti. Nesakau, kad Kaune nėra normalių vadybininkų, net ir iš savivaldybės galima rasti. Bet kuris atsistotų ir pakeistų. Kaune visi geri žmonės, labai daug reiškia mylėti miestą.

Dar turime slaptą mintį Kauną sujungti su Kauno rajonu. Nematau prasmės, kad būtų dvi savivaldybės viename mieste. Miestas labai susipynęs su rajonu. Daug efektingiau būtų, jei veiktume iš vieno centro. Mes apie tai pasikalbame su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu, tačiau abu pripažįstame, kad būdami po vieną kadenciją to nepajėgsime padaryti.