– Kodėl būtent dabar pribrendo laikas tokiam sprendimui, o ne dviejų savivaldybių bendradarbiavimo plėtrai?

– Visų pirma nėra jokio tikslo su kažkuo aštrinti santykius. Juos užaštrinti galėjo nebent karštligiškos, emocingos ir, sakyčiau, neadekvačios reakcijos į šį Kauno miesto siūlymą. Matyt, kažkam ilgamečiai politiniai postai svarbiau už žmonių gerovę, ir, užuot sprendus problemas, imtasi propagandos apie tariamus „draskymus“, „grobimus“, „karus“, net pasigirdo liguistų palyginimų su Sausio 13-ąja.

Dabar kaip tik tas laikas, kai sparčiai vystosi technologijos, pramonė, transportas – viskas auga ir keičiasi. Žmonės tampa mobilesni, dirbdami vienur, o gyvendami kitur. Tos ribos tarp miesto ir rajono – sovietmečio atgyvena, kuri šiandien kelia daugiau problemų nei teikia naudos. Mes nerūšiuojame žmonių į miestiečius ir nemiestiečius, nes visi jie gyvena čia pat ir artimai susiję su Kaunu. O savivaldybė turi būti įstaiga, kuri ne imituoja darbą, bet realiai dirba dėl savo žmonių tam tikroje nustatytoje teritorijoje, rūpinasi tos teritorijos priežiūra, kokybiška infrastruktūra, visiems gyventojams prieinamomis švietimo, sveikatos priežiūros bei komunalinėmis paslaugomis, šiuolaikišku viešuoju transportu ir kitais būtinais dalykais.

Apie tarpusavio bendradarbiavimą buvo kalbama ilgus metus, tačiau visos idėjos bei pasiūlymai taip ir liko neišgirsti, todėl dabar Kaunas nutarė kreiptis nebe į rajono valdžią, bet klausti pačių žmonių nuomonės. Būtent jie – gyventojai, kuriuos šie pokyčiai paliestų, – galės patys pasakyti, koks yra jų sprendimas. Mūsų nuomone, Kauno rajono savivaldybė yra perteklinė. Daugiau kaip 500 valdininkų dirba šimtui tūkstančių žmonių, kai Kauno mieste apie 640 savivaldybės darbuotojų dirba beveik 300 tūkstančių kauniečių. Esu tikras, kad jie taip pat sėkmingai susitvarkytų su užduotimis ir išplėtus Kauno miesto administracines ribas.

Paties miesto ribos ir toliau liktų nepakitusios, o visos aplink esančios gyvenvietės taip pat išsaugotų savo pavadinimus.

Dabar turime du pastatus ir abu jie stovi būtent Kauno mieste – Laisvės alėjoje ir Savanorių prospekte. Tiek Kauno miesto, tiek ir Kauno rajono savivaldybių darbuotojai iš esmės atlieka tas pačias funkcijas, o administravimo ir galiausiai patalpų eksploatacijos kaštai – dvigubi. Visa tai apmokama mokesčių mokėtojų pinigais. Neabejoju, kad žmonės tikrai norėtų tas lėšas skirti kur kas naudingesniems tikslams – naujam darželiui, mokyklai ar kitai įstaigai pastatyti, o ne valdininkų algoms ir premijoms. Ir dar labai svarbu, kad žmonės suprastų teisingai: mes nekalbame apie paties Kauno miesto plėtimą. Pagrindinė idėja ir tikslas – išplėsti Kauno miesto savivaldybės administruojamos teritorijos dydį, kuris leistų gerinti paslaugas ne tik mieste, bet ir aplink gyvenantiems žmonėms. Paties miesto ribos ir toliau liktų nepakitusios, o visos aplink esančios gyvenvietės taip pat išsaugotų savo pavadinimus.

– Ne kartą viešai pabrėžėte, kad savivaldoje nėra jokios politikos, o merui reikia spręsti daugybę ūkinių klausimų. Žinoma, ir susijusių su kultūra, švietimu bei kitokių, – kas aktualiausia kauniečiams. Iš tų aktualijų minėjote komunalinio ūkio vystymą bei paslaugų kainų pagrįstumą ir būtinybę rasti būdų, kaip jas mažinti. Bet..?

– Komunalinio ūkio vystymas – išties vienas svarbių prioritetų. Ir šie darbai vyksta gana sklandžiai bei rezultatyviai. Vienas iš pavyzdžių – savivaldybės įmonė „Kauno švara“. Pastaruoju metu bendrovės veiklos rodikliai stabiliai auga, nors gyventojams kainos jau ilgą laiką nedidėjo. Įmonė siekia savo paslaugas palankesnėmis kainomis teikti ir Kauno rajono žmonėms, tačiau viešųjų pirkimų konkursą rengusi rajono savivaldybė toliau protegavo savo ilgametį atliekų tvarkytoją – „Ekonovus“. Šiomis dienomis čia žodį tarė antros instancijos teismas, duodamas teisinį atkirtį rajono savivalei. Teismas pripažino, kad trečdaliu milijono eurų mažesnę kainą pasiūliusi „Kauno švara“ teisėtai laimėjo viešųjų pirkimų konkursą ir privalo būti patvirtinta jo laimėtoja.

Lygiai taip pat Kaune pastaruoju metu nekyla ir kitų komunalinių paslaugų, viešojo transporto kainos. Miestas masiškai atnaujina autobusų ir troleibusų parką, tačiau keleiviams važiavimas jais nebrangsta. Tie patys nauji autobusai galėtų sėkmingai aptarnauti ir Kauno rajoną. Vieningas jų administravimas tikrai leistų sumažinti viešojo transporto kainas, lyginant su tuo, kiek už keliones iš rajono į Kauną mokama dabar. Be to, ženkliai pagerėtų paslaugų kokybė, nes užmiesčio gyventojams nereikėtų važinėti senais, nutriušusiais, ne pačiais saugiausiais autobusais ar „mikriukais“, jau neminint to, kad jie net nepritaikyti žmonėms su negalia.

Rajono gyventojai patiria rimtų problemų ir dėl vandentiekio, nuotekų tinklų. „Kauno vandenys“ jau aptarnauja nemažą dalį priemiesčio teritorijos, todėl ta plėtra galėtų tęstis ir toliau. Bendra infrastruktūra, centralizuotas jos administravimas – atitinkamai mažesni kaštai ir palankesnės kainos. Taigi, potencialo mažinti paslaugų kainas, gerinti jų kokybę dar tikrai yra ir Kaunas toliau kryptingai dirba ta linkme. Norisi, kad žmonės sąskaitose matytų adekvačius skaičius ir būtų patenkinti tuo, ką už tuos pinigus gauna.

– Per pirmąja jūsų, kaip tiesiogiai išrinkto mero kadenciją (2015-aisiais) opozicijos atstovų – konservatorių – Kauno miesto taryboje buvo 13, o valdančiąją koaliciją sudarė 28 politikai – 4 politinių jėgų atstovai (daugiausia buvo žmonių iš „Vieningo Kauno“). Dabartinėje savivaldybės taryboje – tik dvi politinės jėgos: „Vieningas Kaunas“ (absoliuti dauguma) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, turintys 8 atstovus Kauno valdžioje. Tapęs meru 2015-aisiais, Eltai esate sakęs: „Palaikysim kiekvieną protingą idėją, nepaisydami to, kas ją savivaldybės taryboje pasiūlys: pozicija ar opozicija. Manome, miestui būtų naudingas politinių jėgų sutarimas, sprendžiant Kauno problemas“. Tad kas iš tikrųjų nuveikta dėl to „miestui naudingo sutarimo“?

– Ši nuostata ir toliau išlieka lygiai tokia pati: tikrai palaikysime visus protingus pasiūlymus ir idėjas, jei tik jų bus. Svarbiausia, kad tai išties būtų miestui ir jo žmonėms naudingi sprendimai, o ne pataikavimas siaurai rinkėjų ar kitokiai interesų grupelei.

„Vieningas Kaunas“ – ne politinė jėga, o kauniečių organizacija, suburta iš įvairaus profilio profesionalų – nuo jaunų specialistų iki ilgametę patirtį sukaupusių mokslo, kultūros, sporto, verslo bei kitų sričių atstovų. Joje yra profesorių, mokslų daktarų ir tiesiog savo sričių ekspertų, kurie prisijungė su aiškiu noru dirbti savo miestui, o ne tuščiai politikuoti. Veikiausiai todėl beveik 80 procentų kauniečių ir palaikė „Vieningą Kauną“, ko iki šiol nėra buvę nė viename Lietuvos mieste. Tad galima sakyti, kad dabartinėje kadencijoje tėra viena politinė jėga, ir mes visada lauksime iš jos ne vien kritikos ir oponavimo, bet ir realiai miestui naudingų idėjų bei sprendimų, kurios vestų į konstruktyvų dialogą.